Vaikų kultūros tyrimų socialinis-edukacinis diskursas postmodernioje visuomenėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Vaikų kultūros tyrimų socialinis-edukacinis diskursas postmodernioje visuomenėje
Alternative Title:
Social-educational discourse on researches into children’s culture in the post-modern society
In the Journal:
Mokytojų ugdymas [Teacher Education]. 2011, Nr. 17, p. 111-118
Keywords:
LT
Postmodermizmas; Mokymasis; Išsimokslinimas; Ikimokyklinis ugdymas.
EN
Postmodernism; Learning; Scholarship; Early childhood education.
Summary / Abstract:

LTPasaulio būvį suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą, žmogaus buvimas konceptualizuojamas kaip nuolatinė inovacijos veikla, sąlygota kokybinės, natūraliai laike besiplėtojančios trichotomijos. Gyvenimą suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą ypatingas dėmesys skiriamas naujų žinių apie žmogaus prasmingumą nuolatinės kaitos sąlygomis konstravimą. Tuo pagrindžiamos mokymosi visą gyvenimą kultūros įgalinimo, o kartu ir naujus visuomenės tipus edukacinėmis prasmėmis formuojančios mokslinės-prakseologinės prieigos. Būtinybė pripažinti savaiminį mokymąsi kaip lygiavertį kitoms mokymosi kokybėms aktualu tuo, kad jo prasmės yra pernelyg visur įsiskverbusios, kad visi žmonės yra patys natūraliai į jį įsitraukę arba kitų įtraukti. Būtent postmodernistinis mokymo(si) visą gyvenimą socialinės-kultūrologinės paradigmos virsmas įprasmina kultūrų polilogą ir generalizuoja socialinę-edukacinę savaiminio mokymosi diskurso svarbą bei sklaidą. [Iš leidinio]

ENPerceiving the existence of the world as a continuous qualitative development, the man’s existence is conceptualised as constant innovative activities, determined by qualitative trichotomy that naturally develops in time. Perceiving life as a constant qualitative development, particular attention is given to construction of new knowledge about the man’s meaningfulness in the conditions of constant change. This is the basis for empowerment of lifelong learning culture and at the same time scientific-praxeological approaches that form new types of the society by means of educational meanings. The necessity to acknowledge informal learning as tantamount to other qualities of learning is relevant because its meanings have penetrated too much everywhere and all people themselves are naturally involved into it or are involved by others. Namely the change of post-modern social-cultural paradigm of lifelong learning gives a sense to a polylogue on cultures and generalises social-educational importance and spread of the discourse on informal learning. [From the publication]

ISSN:
1822-119X; 2424-3302
Related Publications:
Vaikų vasaros laisvalaikio kultūros socialinis-edukacinis diskursas laisvės fenomeno kontekste : disertacija / Rūta Šiaučiulienė. Šiauliai, 2011. 155, [1] p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42325
Updated:
2018-12-17 13:13:00
Metrics:
Views: 10    Downloads: 8
Export: