Vilmos Akmenytės-Ruzgienės ir Giedrės Milerytės monografijos recenzija

LTRecenzuojama Vilmos Akmenytės-Ruzgienės ir Giedrės Milerytės monografija „Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio. Alaus daryklos istorija. 1853–2011“ (Kaunas, 2011). Ši monografija papildo vis gausėjančius Lietuvos pramonės istorijos tyrimus, tačiau tuo pačiu atveria kelią originaliai, Lietuvos istorikų dar menkai tyrinėtai temai – alaus pramonės istorijai. Autorės analizuoja dabartinės alaus daryklos Volfas Engelman Kaune raidą 1853–2011 m. laikotarpiu. Recenzentė monografiją vadina solidžia, akcentuoja, kad joje panaudota labai įvairi ir gausi medžiaga. Pateikta gausybė nuotraukų, žemėlapių, dokumentų faksimilių, karikatūrų, schemų, diagramų ir lentelių, leidžiančių skaitytojui įsigilinti į nagrinėjamą problematiką. Atliktas kruopštus darbas leido ištaisyti istoriografines klaidas ir pagrįsti nuomonę, jog įmonė I. B. Volfas-Engelman yra seniausia alaus darykla Lietuvoje. Anot recenzentės, autorės sėkmingai įgyvendino iškeltą uždavinį aptarti alaus daryklų I. B. Volfo ir Engelman įsteigimo, vėlesnių sujungimų ir savininkų kaitos peripetijas. Visgi autorės neapsiribojo tik Volfas Engelman alaus daryklos istorija ir apžvelgė aludarystės tradicijas bei maisto pramonės tendencijas tarpukario ir sovietinėje Lietuvoje. Per šios alaus daryklos istoriją autorėms pavyko atskleisti ir Kauno kaip pramoninio miesto istoriją. Todėl galima teigti, kad monografija skirta labai plačiam visuomenės ratui, visiems besidomintiems alaus ir alaus pramonės istorija. Recenzentė monografijoje neįžvelgia jokių trūkumų ir vertina ją vien teigiamai.