Jonušas ir Boguslavas Radvilos - Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jonušas ir Boguslavas Radvilos - Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai
Keywords:
LT
Boguslavas Radvila; Jonušas Radvila; Jonušava; Kėdainiai; Kėdainių miestas, valdymas; Magdeburgo teisė.
EN
Administration; Boguslavas Radvila; Jonušas Radvila; Jonušava (Januszowo); Kėdainiai (Kiejdany); Kėdainiai town; Magdeburg rights.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje orientuojamasi į Kėdainių gyventojų teisinę ir ekonominę padėtį galimybę laisvajai verslo, kultūros veiklai, pasirinktai tikybai išpažinti ir jaustis laisvu žmogumi. Straipsnio tikslas – supažindinti, kaip 1644-1669 m. tai atsispindėjo Jonušo ir jo pusbrolio Boguslavo Radvilos miesto valdymo politikoje. Atskleista kaip minėtieji kunigaikščiai Radvilos demokratizavo magistrato sudarymą, stiprino miestiečių atsakomybę naudodamiesi suteiktomis teisėmis, kokiomis priemonėmis jie siekė užtikrinti saugų ir ramų miesto gyvenimą, kaip tvarkė miesto verslus ir santykius su kitų miestų verslininkais. Valdant Kiškoms, ir ypač Kristupui Radvilai, buvo suformuoti Kėdainių tvarkymosi pagrindai, apėmę miesto magistrato funkcijas ir miestiečių teises bei laisves: sunormintas miestiečių ekonominis, dvasinis, kultūrinis gyvenimas, įgyvendinta patrauklių lengvatų mieste besikuriantiems naujakuriams ir iš kitur atvykusiems verslininkams. Taip vidury Lietuvos atsirado stiprus savitarpio pažinimo ir religinės tolerancijos židinys. Kėdainių gyvenimas pašlijo po Jonušo Radvilos mirties, ir kol Kėdainiai ir dvaras sugrįžo jo palikuoniams, daugelis miesto ir miestiečių gyvenimo normų sunyko arba buvo pažeidinėjamos. Jų atkūrimu susirūpino patys miestiečiai, o kartu ir kunigaikštis. Be to, miestiečiai, pasinaudodami permaininga padėtimi, norėjo išplėsti savo pilietines teises ir priešinosi juos engiančioms naujoms prievolėms – patys pateikė 1661 m. seimui patvirtinti jų gautas privilegijas. Kaip vėliau komisija nustatė, kai kurios seime patvirtintos privilegijos buvo suklastotos.

ENThe article focuses on the legal and economic situation of the residents of Kėdainiai, the possibility of free business and cultural activities, the right to profess the chosen faith and feel as a free man. The aim of the article is to introduce how in 1644-1669 this was reflected in the urban management policy of Janusz Radziwiłł and his cousin Bogusław Radziwiłł. The article reveals how these dukes Radziwiłł democratized the formation of a magistrate, strengthened the responsibility of citizens by exercising their rights, what measures they wanted to use in order to ensure the safe and calm city life, how they dealt with city businesses and relations with businessmen from other cities. Under the leadership of Kiszkowie, and especially Krzysztof Radziwiłł, the framework for managing Kėdainiai was formed, covering the city's magistrate's functions, citizens’ rights and freedoms: the economic, spiritual and cultural life of the citizens was standardized; the attractive privileges were implemented for urban settlers and entrepreneurs from other countries. Thus, in the middle of Lithuania, a strong centre of mutual knowledge and religious tolerance has emerged. The life of Kėdainiai has worsened after the death of Janusz Radziwiłł, and while Kėdainiai and the manor returned to his descendants, many standards of the city and citizens’ life disappeared or were violated. The citizens themselves and the duke felt concern about the restoration of the standards. In addition, citizens, taking advantage of the changing situation, wanted to extend their civil rights and resisted new obligations imposed on them, so they submitted the privileges granted to them to the Sejm in 1661. As the commission later found, some of the privileges approved by the Sejm were falsified.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42293
Updated:
2017-01-29 15:52:11
Metrics:
Views: 10
Export: