Vydūnas ir senoji indų filosofija

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėVydūnas ir senoji indų filosofija
Kita antraštėVydūnas and old Indian philosophy
AutoriaiBagdonavičius, Vaclovas
KnygojeĮ sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu : mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga . 2006, P. 6-15
Reikšminiai žodžiai
LTOntologija; Žmogus; Senoji indų filosofija
ENOntology; Man; Vydūnas; Old indian philosophy
Santrauka / Anotacija

LTVydūno filosofija susiformavo kaip pasipriešinimo tautinei priespaudai ir kaip optimalaus žmogaus ir tautos prasmingo religiškai orientuoto gyvenimo pagrindimo teorinis modelis.Didžiausia dalimi ši filosofija yra grįsta vienos iš viduramžiais susiformavusių senosios indų filosofijos sistemų – vedantos postulatais, grįstais Vedų, Upanišadų, „Bhagavadgytos“ idėjomis. Ši sistema postuluoja esant vieną tikrąją realybę – dvasinį absoliutą. Pasaulis, įskaitant ir žmogų, yra to absoliuto dalis, tačiau jis nėra realus. Pasaulis tik tariamybė, iliuzija, sapnas. Vydūnas pasaulį traktuoja kaip absoliuto pasireiškimą, emanaciją. Į pasaulį emanavęs ne visas absoliutas, o tik jo dalis, kita jo dalis tebėra grynosios dvasios būvyje. Ši Vydūno koncepcija – panenteistinė. Žmogaus esmė yra dvasinė. Ji traktuojama kaip individuali absoliuto (brahmano) manifestacija (atmanas). Brahmanas ir atmanas savo esme yra identiški, panašiai kaip vandens lašas yra identiškas vandenynui. Pasaulis evoliucijos keliu šviesėja, sąmonėja ir taip grįžta į grynosios dvasios būvį – absoliutą. Žmogus – aukščiausioji tos evoliucijos pakopa ir jo esmėje trimis hipostazėmis – Atma (visagalybe), Buddhi (išmintimi), Manas (meile) reiškiasi grynoji dvasia, pats absoliutas. [Iš leidinio]

ENVydūnas’ philosophy was formed as a theoretical model of resistance to the national oppression and as an optimal human and national basis of religiously oriented life substantiation. In its major part, this philosophy is based on one of the ancient Indian philosophical systems formed in medieval times – postulates of Vedanta, based on the ideas of Vedas, Upanishads, Bhagavad-Gita. This system postulates that there is only one real reality – the spiritual absolute. The world, including a man, is a part of this absolute, but it is not real. The world is a mere allusion, illusion, a dream. Vydūnas treats the world as an expression or emanation of the absolute. Not the entire absolute but only its part has emanated into the world, and its other part still remains in a state of pure spirit. This concept of Vydūnas is panentheistic. The essence of human is spiritual. It is treated as an individual manifestation (Atman) of the absolute (Brahman). Brahman and Atman are identical by their essence similar to water drops being identical to the ocean. The world goes along the way of evolution and becomes brighter, more conscious, and this way returns to the state of pure spirit – the absolute. Human is the highest step of this evolution, whereas the pure spirit, the absolute itself is experienced in three hypostases – Atma (omnipotence), Buddhi (wisdom), Manas (love) in the essence of a human.

ISBN9955-18-109-5
Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4229
Atnaujinta2013-04-28 16:02:36
Metrika Peržiūros: 3