Rosja a Piotr i Jan Sapiehowie w dobie kryzysu ostrogskiego (1754-1758)

LTStraipsnyje aptariamas Rusijos valdžios požiūris į Petrą ir Joną Sapiegas 1754-1758 m. Jaunasis P. Sapiega buvo Rusijos dvaro favoritas, bet nuo 1730 m. jis priklausė antirusiškai stovyklai ir siekė paramos Prancūzijoje. 1754 m. Petras dalyvavo Ostrogiškių giminės dvarų padalijimuose ir vėl tapo Rusijos draugu. Jo sprendimą nulėmė šiltas jo sūnaus Jono priėmimas Sankt Peterburge, Rusijos vicekanclerio M. Voroncovo, susijusio su Sapiegų šeima, aplinkoje. Sapiega siekė Rusijos pagalbos dėl aukščiau minėto Ostrogiškių dvarų padalijimo oponentų persekiojimo. Nors Rusija jį palaikė, vis dėlto paneigiami istoriografijoje įsitvirtinę teiginiai, kad Sapiega neturėjo įtakos sprendimams dėl lenkų klausimo Sankt Peterburge, o buvo tik prašantis paramos asmuo. Pateikti pavyzdžiai rodo, jog Petro ir Jono Sapiegų palaikymas (arba jo stoka) šiuo laikotarpiu tapo pagrindine ginčo, įtraukusio kanclerį Aleksejų Bestuževą-Riuminą ir vicekanclerį M. Voroncovą, tema.

ENArticle discusses the attitude of Russian government circles towards Piotr and Jan Sapieha in 1754-1758. The young Piotr Sapieha was a favourite at the Russian court, but from the 1730s he already belonged to an anti-Russian camp and sought support in France. In 1754 Piotr participated in the division of the Ostrogski estates and once again became a friend of Russia. His decision was influenced by the warm welcome of his son, Jan, in St. Petersburg by the Russian Vice-Chancellor Mikhail Vorontsov, affiliated with the Sapieha family. Sapieha pursued in Russia assistance against persecutions on the part of the opponents of the above-mentioned division of the Ostrogski estates. Although Russia supported him, contrary to claims made by heretofore historiography Sapieha did not influence resolutions passed in St. Petersburg concerning Polish issues, but appeared exclusively as a client requesting backing. The presented reflections demonstrate that the support (or its lack) of Piotr and Jan Sapieha during the titular period was the topic of a dispute involving Chancellor Alexey Bestuzhev-Rumin and Vice-Chancellor Vorontsov.