Pierwsze negocjacje dyplomatyczne między Piotrem I a Augustem II - zabiegi Christopha Dietricha von Bose u moskiewskiego wielkiego poselstwa o interwencję wojsk rosyjskich w Polsce (wrzesień-październik 1697)

LTStraipsnis skirtas pirmosioms diplomatinėms deryboms tarp Lenkijos karaliaus Augusto II Stipriojo ir Rusijos caro Petro I, kuris lankėsi Olandijoje. Ten, Amsterdame, saksų Vetinų dinasto Augusto II vardu derybas su caru 1897 m. rudenį (spalio – lapkričio mėn.) vedė Saksonijos diplomatas Ch. D. fon Bose (Christoph Dietrich von Bose). Problema lenkų istoriografijoje jau yra nagrinėta, visų pirma, istoriko J. Staševskio (J. Staszewski), tačiau yra prieštaringai pateikiama, nevienodai traktuota kitų istorikų. Nebuvo panaudoti svarbūs rusiški ir kt. šaltiniai. Straipsnio autorius apėmė platesnę istorinių šaltinių bazę. Tekstas gali būti naudingas ir Lietuvos istorijos geresniam supratimui, nes 1697 m. birželį išrinktas Lenkijos karaliumi Augustas II tapo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Numatydamas galimas komplikacijas dėl išsilaikymo soste jis siekė užsitikrinti caro militarinę paramą. Rusijos kariniai daliniai, sutelkti prie Lietuvos sienų, esant reikalui turėjo įžengti į Žečpospolitos teritoriją ir paremti Augustą II kovoje prieš Prancūzijos statytinį kunigaikštį de Konti (de Conti). Straipsnyje reiškiama nuomonė, kad 1698 m. pradžioje iš tikrųjų Rusijos kariuomenė įžengė į Lietuvą, išsidėstydama prie sienos. Bent taip buvo pateikinėjama informacija Petrui I, kuris tuo metu lankėsi Anglijoje. Augustas II, siekdamas karinės paramos iš Rusijos, vengė prisiimti įsipareigojimų jos atžvilgiu. Rusų diplomatai ir pats caras tai greitai suprato, dėl to abejodami Augusto II lojalumu ėmė planuoti Lenkijos karalių labiau įpareigojančią lojalią politiką Petro I atžvilgiu.

ENThe titular negotiations are presented anew in a polemic with the opinions of J. Sta szewski, who describing them recognised that Augustus II did not wish to rely on Russian support in his endeavours to win the Polish crown. In August Peter turned to the Poles without making any mention of Augustus II. Clearly, the Wettin elector feared that the tsar had withdrawn his backing. This was the reason why the first objective pursued by Bose at the beginning of September was to establish whether Russia still recognised the Saxon elector as the king-elect. The Russian diplomats unambiguously supported the endeavours of Augustus II. Consequently, Bose attempted to win Russian military assistance for Augustus in a confrontation with the Wettin's French rival and the latter's Polish adherents. With this goal in mind, the Saxon diplomat, speaking in the name of Augustus, made promises maintained in an extremely servilistic form. The Russians demanded a re quest signed by Augustus II and the Polish senators, and indicated that without such a document the presence of Russian armies in Poland could be considered as brea king the peace. Ultimately, the Russian side conceded (probably under the impact of news about the coronation of Augustus II) and remained satisfied with a receipt sig ned by Bose, confirming that the required documents would be dispatched in two months. Bose was also compelled to pledge the original versions of the instructions from Augustus II bidding him to embark upon undertakings aimed at bringing over Russian armies to Poland.Peter I issued an order addressed to a corps under General M.G. Romodanovski to cross the border with Lithuania upon the king's request and to commence a campaign against the Polish opponents of the Wettin ruler. By han ding this order over to the king, Peter I clearly anticipated that it would be used on ly in case of real need, and otherwise returned. Meanwhile, Augustus II immediately took advantage of the Russian order and called for the assistance of the Romodanov ski corps (a fact omitted by Staszewski). At the same time, he did not intend to meet the tsarist demands. Not only did the king refuse to send a plea from the Poles, but did not even sign his own name. The letter itself was only an expression of gratitude for sending in the troops and not the request demanded by the Russians. This situa tion infuriated Peter I and gave rise to doubts whether Augustus would be a loyal ally. The whole case lay at the foundation of the tsar's new policy vis a vis the king, which consisted of deluding Augustus with a perspective of Russian aid in the intro duction of absolutist rule in Poland. [Translated by Aleksandra Rodzińska-Chojnowska].