Па старонках адной "гісторыі"
LTRecenzuojama Vasilio Bandarčyko knyga „Беларусы: У 8 т. Т. 3: Гісторыя этналагічнага вывучэння“ (Мінск, 1999). Knygą sudaro įvadas, dėstymas, išvados, iliustracijos. Joje aptariama etnologijos raida Baltarusijoje nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų. Nors knyga pasirodė jau po Sovietų Sąjungos žlugimo, jos struktūra paremta sovietine marksistine–leninistine istorijos periodizacija. Šią periodizaciją recenzentas vertina kaip ydingą. Knyga paremta paties autoriaus dar sovietmečiu pasirodžiusiais trimis darbais apie Baltarusijos etnografiją. Lyginant šiuos darbus su aptariama knyga, didesnių naujovių koncepcijos požiūriu nepastebima. Recenzentas pasigenda baltarusistų, etnografų, folkloristų darbų lyginamosios analizės, kuria turėtų būti paremtas probleminių klausimų nagrinėjimas. Autorius tinkamai neįvertina iki 1917 m. atliktų etnografinių tyrimų, nesiremia naujausia baltarusistikai skirta istoriografija. Etnografiniai darbai knygoje tik fragmentiškai perpasakojami arba cituojami. Autorius neskiria dėmesio baltarusių nacionalinės savimonės, tautinės kultūros problemoms, dažnai pats sau prieštarauja. Recenzentas kritikuoja autoriaus pateiktą baltarusių valstybingumo raidos koncepciją. Autoriaus požiūris, kad baltarusių valstybingumo pradžia buvo vėlyva, susijusi su bolševikų valdžios įvedimu, laikomas klaidingu. Apibendrindamas knygos koncepciją recenzentas nurodo, kad ji yra antibaltarusiška, bylojanti apie iki šiol išlikusius sovietinės etnografijos pėdsakus. Knygos privalumų, pritaikymo galimybių, išliekamosios vertės neįžvelgiama.
