Trumpalaikio profilaktinio mokymo įtaka moksleivių požiūrio ir įsitraukimo į rūkymą kitimui

• The Influence of short-term preventive training on changing students’ attitudes and their to chances of taking up smoking
• Influence of brief smoking preventive teaching on change of adolescents' attitude towards smoking and smoking prevalence

LTRūkymas ir dėl tabako kylančios ligos – tai problema, prilygstanti epidemijai. Daugelis žmonių rūkyti pradeda paauglystėje. Beveik septyni iš 10 rūkančių asmenų teigia, kad norėtų mesti rūkyti arba yra nesėkmingai bandę mesti. Tyrimų rezultatai rodo, kad prevencinės rūkymo programos nevienodai veiksmingos visiems paaugliams. Taigi jas taikant būtina atsižvelgti į individualius socialinius, psichologinius ir biologinius veiksnius. Šio darbo tikslas – nustatyti, kaip trumpalaikis mokymas keičia VIII–IX klasių moksleivių rūkymo žalos vertinimą, didina motyvaciją mesti ar nepradėti rūkyti, mažina per dieną surūkomų cigarečių kiekį bei rūkymo dažnumą priklausomai nuo lyties, rūkymo statuso ir priklausomybės nuo nikotino. Tyrime dalyvavo 195 vienos iš Kauno m. mokyklų moksleiviai. Tiriamieji klasėmis buvo suskirstyti į poveikio ir kontrolinę grupes. Rūkymo paplitimas bei požiūris į rūkymą vertinti prieš profilaktinį mokymą ir praėjus 2 savaitėms po jo. Poveikio grupės moksleiviams pamokos metu vyko intensyvus rūkymo profilaktikos užsiėmimas. Nustatyta, kad po profilaktinio rūkymo užsiėmimo didėjo berniukų motyvacija mesti ir nepradėti rūkyti, o mergaitės realiau vertino rūkymo žalą. Po rūkymo profilaktikos moksleiviai buvo labiau linkę mažinti rūkymo dažnį nei cigarečių skaičių. Po poveikio rūkančių nuo nikotino priklausomų berniukų didėjo motyvacija mesti rūkyti. Užsiėmimo nelankę nerūkantys moksleiviai palankiau vertino rūkymą ir jų motyvacija išlikti nerūkančiais silpnėjo.

ENSmoking and the increased incidence of diseases due to tobacco consumption is a problem reaching epidemic proportions. Most people who smoke started doing so at an early age. Almost 7 out of 10 smokers state that they would like to give it up or that they have tried unsuccessfully to give it up. Research results show that preventive anti-smoking programs are not equally successful with all teenagers. Therefore, in targeting these programs it is important to take account of individual social, psychological and biological factors. The aim of this study is to establish to what extent short-term preventive training changes the assessment that grade 7–9 pupils make of smoking’s harmful effect on their health, how much it increases motivation to give up smoking or not to take it up, and how much it reduces their daily cigarette consumption and frequency depending on their sex, smoking status and nicotine addiction. The study subjects were 195 pupils from a Kaunas city school. The subjects were divided into the effective group and a control group. The extent of smoking and attitudes toward it were assessed before the preventive training and 2 weeks after it. The effective group students were involved in intensive anti-smoking training activities during school hours. It was established that after the anti-smoking training activities the boys’ motivation to give up smoking or not to take it up increased, whereas the girls made a more realistic assessment of smoking’s harmful effect on their health. After the anti-smoking training activities the students were more inclined to reduce their frequency of smoking rather than the number of cigarettes consumed. After the training, the motivation of boy smoker boys addicted to nicotine to give up smoking increased. Students who did not attend the training, but who did not smoke, had a less negative opinion of smoking and their motivation to remain non-smokers was weakening.