The Internal situation in the Polish-Lithuanian Commonwealth (1769-1771) and the origins of the First partition (in the light of Russian sources)
LTEgzistuoja įsitikinimas, jog Lenkijos–Lietuvos valstybės pirmąjį padalijimą nulėmė Baro konfederacijos veikla. Visgi šis teiginys nėra paremtas detalia to meto įvykių analize. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis Rusijos valdžia priėmė sprendimą dėl Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo, kokią reikšmę tam turėjo Baro konfederacijos veikla. Remiamasi literatūra, Rusijos diplomatiniais šaltiniais. XVIII a. septintajame dešimtmetyje Rusijos kišimasis į Lenkijos–Lietuvos valstybės vidaus reikalus iššaukė dvejopą reakciją – Baro konfederacijos susikūrimą ir Lenkijos–Lietuvos valstybės valdovo Stanislovo Augusto ryšių su Čartoriskių grupuote sustiprėjimą. Rusijos valdžia siekė išlaikyti įtaką šioje valstybėje, tačiau susidūrė su įvairiomis problemomis. Todėl 1770 m. nuspręsta imtis radikalių priemonių. Iš pradžių buvo planuojama nušalinti Stanislovą Augustą nuo sosto, tačiau šis planas netrukus pasirodė neperspektyvus. Be to, Rusijos valdžia turėjo atsižvelgti į kitų Europos šalių interesus Lenkijos–Lietuvos valstybės atžvilgiu, todėl siekė palenkti jas į savo pusę. 1770 m. pabaigoje Sankt Peterburge prasidėjo Rusijos ir Prūsijos atstovų derybos dėl Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo. 1771 m. pirmoje pusėje susitarta įvykdyti padalijimą, į susitarimą įtraukiant ir Austriją. Baro konfederacijos veikla šiam sprendimui neturėjo didelės įtakos. Žymiai svarbesne grėsme buvo laikomas Stanislovo Augusto ir Čartoriskių grupuotės priešinimasis. Be to, sprendimas dėl padalijimo turėjo padėti sumažinti priešpriešą tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Austrija (Austria); Baro konfederacija; Kasparas von Saldernas; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Michailas Volkonskis; Nikita Paninas; Nikolajus Repninas; Pirmasis padalinimas; Prūsija; Stanislovas Augustas; Čartoriskių partija (Familija); Čartoryskiai; Caspar von Saldern; Czartoryskis' party (Familia); Mikhail Volkonskii; Nikita Panin; Nikolai Repnin; Russia, Prussia, Austria; Stanislas Augustus; The Confederacy of Bar; The Czartoryskis family; The First Partition; Rusija (Russia).
ENThere is a conviction that the First Partition of the Polish–Lithuanian Commonwealth was a result of the activities of Bar Confederation. However, this statement is not based on a detailed analysis of the events of that time. The article seeks to ascertain when and under which circumstances Russian authorities made a decision on the partition of the Polish–Lithuanian Commonwealth, what was the significance of the Bar Confederation's activities in these events. The work is based on literature, Russian diplomatic sources. In the seventh decade of the XVIIIth century Russia's inteference in the internal affairs of the Polish–Lithuanian Commonwealth caused a twofold reaction: the establishment of the Bar Confederation and strengthening of relations between the ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth Stanisław August and Czartoryski group. Russian authorities tried to retain influence in this state, but encountered various problems. Therefore, in 1770 it was decided to take radical measures. The initial plan was to remove Stanisław August from the throne, but this plan turned out to be not viable. Moreover, Russian authorities had to take into account the interests of other European countries with regard to the Polish–Lithuanian Commonwealth, therefore tried to win them over. At the end of 1770 in Saint Petersburg, negotiations between Russia and Prussia regarding the partition of the Polish–Lithuanian Commonwealth were launched. In the first half of 1771 agreement was reached to carry out the partition, with the participation of Austria. The Bar Confederation's activities did not have much influence on this decision. Opposition of Stanisław August and Czartoryski group was considered a significantly greater threat. Moreover, the decision to partition the country was supposed to contribute to reduce the opposition between Russia, Prussia and Austria.
