Rozmowy z Budrysami. Rząd RP na uchodźstwie i Litwini (1945-1990)

LTStraipsnyje aptariami Lenkijos Respublikos emigracinės vyriausybės santykiai su lietuviais 1945–1990 m. 1944 m. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, nuvilnijo emigracijos banga. Lietuvą palikę beveik 60 tūkstančių žmonių pasitraukė į Vakarus. Vokietijos Tiubingeno mieste įsikūrė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Komitete užsienio reikalus kuravo diplomatas Vaclovas Sidzikauskas, buvo lietuvių pasiuntiniu Londone. 1946 m. birželį lietuviai parodė iniciatyvą užmegzti santykius su emigracine lenkų vyriausybe. Detaliai aptariami lenkų ir lietuvių kontaktai emigracijoje, pagrindinės temos ir klausimai, kurie buvo abiems tautoms aktualūs, taip pat V. Sidzikausko vizitai į užsienio šalis ir kontaktai su jų diplomatais. Akcentuojama lietuvių emigracinės spaudos pozicija dėl santykių su kaimynais lenkais ir komplikuoto Vilniaus krašto klausimo. Okupacijos metais lietuviai ir lenkai įvairiais būdais stengėsi pabrėžti savo poziciją dėl Vilniaus krašto. Lenkijos emigracinė vyriausybė Londone bei lenkų rezistencija Vilniaus kraštą laikė teisėta Lenkijos valstybės dalimi ir tokios pozicijos nenorėjo atsisakyti. O lietuviai Vilnių laikė Lietuvos sostine ir siekė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Analizuojama diplomatinė medžiaga atskleidžia, kad lietuvių ir lenkų pozicijos Vilniaus klausimu buvo priešingos ir bekompromisės. Po 1990-ųjų metų Lenkijos ir Lietuvos santykiai įgijo naują kokybę. Lenkijos suvereniteto atstatymas ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas leido diskusijas plėtoti ne emigracijoje, o tarp Nemuno ir Vyslos.

ENThe article discusses relations of the emigrational government of the Republic of Poland with Lithuanians in 1945–1990. In 1944 the Red Army entered the territory of Lithuania, which caused a wave of emigration. Almost 60 thousand people moved to the West. The Supreme Committee for the Liberation of Lithuania was established in the German city of Tübingen. Diplomat Vaclovas Sidzikauskas was in charge of foreign affairs, was Lithuanian envoy in London. In June of 1946 Lithuanians showed the initiative to establish relations with the emigrational government of the Republic of Poland. Lithuanian-Polish Relations in Emigration, main topics and issues of relevance to them, also visits of V. Sidzikauskas to foreign countries and contacts with their diplomats are discussed in detail. Position of Lithuanian emigration press on relations with neighbours Poles and complicated issue of Vilnius Region is highlighted. During the years of occupation Lithuanians and Poles tried to emphasize their position on Vilnius region in various ways. Emigrational government of Poland in London as well as Polish resistance considered Vilnius region as a legitimate part of Poland and did not want to abandon this position. Whereas Lithuanians considered Vilnius as the capital of Lithuania and were seeking to restore independence of the State of Lithuania. The analysis of diplomatic material reveals that Lithuanians' and Poles' positions regarding Vilnius region were opposite and uncompromising. After 1990, relations of Lithuania and Poland have gained new quality. The restoration of the sovereignty of Poland and restoration of Independence of Lithuania allowed to develop the debate not in emigration, but between Nemunas and Vistula.