LTRecenzijoje aptariama Norman Davies knyga "Vanished kingdoms. The rise and fall of states and nations" (New York, 2011). Knygoje aprašomos 15 "dingusių karalysčių" – pradedant vizigotų Tuluzos karalyste (418–507 m.) ir baigiant Sovietų Sąjunga (1924–1991 m.). Penktasis 3 dalių skyrius (p. 229–308) skirtas Lietuvai: "Litva. Didžioji kunigaikštystė su karaliais (1253–1795)". Pirmoje atskleidžiama, kas šiuo metu yra buvusiose LDK žemėse ir kaip dabartinė padėtis klostėsi XX a. Antroji dalis skirta LDK istorijos apžvalgai, trečioje dalyje – dėmesys XIX a. istorijai ir pastangoms parodyti, kaip užgeso LDK valstybingumo tradicija. Pasirinkta LDK istorijos apžvalgos koncepcija anglakalbės istoriografijos kontekste yra novatoriška, tačiau Lietuvos istorikams pažįstama. Daug dėmesio skirta LDK baltarusiškoms žemėms, tačiau pasitaiko faktinių klaidų. Netiksliai aprašoma rytinių LDK žemių valstiečių struktūra, LDK XIV a. pab.–XVI a. vid. istorija ir LDK kunigaikštiškųjų giminių titulatūros įvairovė nušviečiama klaidingai. Kartojama istoriografijoje esanti klaida, kad kunigaikščių Giedraičių giminė buvo rusėniškos kilmės. Pateiktas LDK 1385–1795 m. istorijai skirtas tekstas nepateisina Lietuvos vardo tradicinės angliškosios formos Lithuania pakeitimo slaviškuoju Litva. Klaidinga yra tezė, kad LDK valstybės pirminis branduolys buvo vandens takoskyra tarp Nemuno-Neries, Dauguvos ir Dniepro-Pripetės baseinų. Remtasi baltarusių mokslininkų darbais, tačiau pasirinkti ne moksliniu požiūriu solidūs tyrinėjimai, o radikaliausi ir populiarūs darbai. Tačiau, noras pastebėti ir įvertinti visų LDK sudėtyje buvusių tautų įnašą į bendrą LDK istoriją yra sveikintinas.