Mokinių psichologinė gerovė: struktūra ir sociodemografiniai bei asmenybės veiksniai : disertacija

LTPastaraisiais metais vis labiau pripažįstama psichologinės gerovės svarba, tačiau trūksta duomenų apie mokinių, ypač gyvenančių Lietuvoje, psichologinę gerovę. Disertacijoje apžvelgta ir išanalizuota psichologinės gerovės tyrimų situacija, egzistuojančios problemos. Darbe buvo siekiama nustatyti psichologinės gerovės struktūrą, išskiriant hedonistinio ir eudemoninio požiūrių į psichologinę gerovę sąlyčio ir skirtumų taškus, bei įvertinti kokie sociodemografiniai ir asmenybės veiksniai turi stipriausią prognostinę reikšmę. Tyrimo rezultatai remiasi 655 mokinių iš 21 Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos apklausa. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad 14–19 m. mokinių psichologinės gerovės struktūra yra trijų sudėtinių dalių. Empirinėje dalyje išnagrinėti psichologinės gerovės skirtumai ir ypatumai mokinių grupėse, sudarytose remiantis įvairiais sociodemografiniais kintamaisiais (lytis, amžius/klasė, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis, ekonominiai resursai, popamokinė veikla), nustatytos sociodemografinių ir asmenybės veiksnių prognostinės reikšmės atskirai kiekvienam psichologinės gerovės komponentui. Aptariama tyrimo rezultatų teorinė ir praktinė reikšmė.Reikšminiai žodžiai: Psichologinė gerovė; Subjektyvi gerovė; Mokiniai; Asmenybės bruožai; Sociodemografiniai veiksniai; Psychological well-being; Subjective well-being; Schoolchildren; Personality traits; Sociodemographic factors.

ENRecently the importance of psychological well-being has been acknowledged, but there is a lack of data on schoolchildren’s psychological well-being, especially those living in Lithuania. The psychological well-being research situation and existing problems are reviewed and analyzed in the dissertation. It was aimed to determine the structure of psychological well-being, by distinguishing the points of differences and similarities between hedonic and eudaimonic approaches to psychological well-being, and to assess which sociodemographic and personality factors have the strongest prognostic value. The study results are based on the survey of 655 pupils from 21 Lithuanian general education and professional training schools. The results obtained suggest that the structure of psychological well-being of 14-19 year old schoolchildren has three components. The differences and characteristics of the psychological well-being of schoolchildren groups, composed on the basis of various sociodemographic variables (gender, age / grade, place of residence, family composition, economic resources, attendance of extracurricular activities), are examined, and the prognostic significance of the sociodemographic and personality factors are indicated separately for each component of psychological well-being in the empirical part of the dissertation. Both theoretical and practical significance of the results of the study are discussed.

• Gerovės samprata sveikatos moksluose ir psichologijoje : tyrimai, problemos ir galimybės / Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2014, Nr. 1 (64), p. 9-24.
• Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė : struktūros paieškos studentų imtyje / Albinas Bagdonas, Ieva Urbanavičiūtė, Antanas Kairys, Audronė Liniauskaitė, Sigita Girdzijauskienė. Psichologija. 2012, t. 45, p. 22-41.
• Lietuvos gyventojų reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra / Antanas Kairys, Albinas Bagdonas, Audronė Liniauskaitė, Vilmantė Pakalniškienė. Psichologija. 2013, t. 48, p. 7-19.
• Socialinių mokslų studentų psichologinės gerovės, patiriamo streso ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajos / Laima Bulotaitė, Birutė Pociūtė, Remigijus Bliumas, Miglė Dovydaitienė. Visuomenės sveikata. 2012, Nr. 3 (58), p. 85-92.
• Subjektyviai vertinamos sveikatos, sirgimo lėtine liga ir psichologinės gerovės ryšiai / Vilmantė Pakalniškienė, Antanas Kairys, Albinas Bagdonas, Audronė Liniauskaitė. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 4 (63), p. 87-95.