Pilies Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tyrimo modelis: tarp struktūrų ir socialinės istorijos

LTPilis suvokiama kaip struktūrų (erdviniu požiūriu) ir socialinės istorijos (sociopolitinis pilių kontekstas) objektas, kurio tyrimo laukas turėtų aprėpti įvairius socialinės tikrovės aspektus: teisminį, karinį-gynybinį, politinį-reprezentacinį, ūkinį. Formuluojamas keturnaris pilies tyrimo modelis (konkreti pilis ir jos vidinė struktūra; pilis ir jos išorinė struktūra; LDK žemių pilių specifika; pilių pasklidimas valstybės teritorijoje) suponuoja daugiasluoksnę iškeltos pilies problemos perspektyvą, einant nuo fakto prie proceso, nuo objekto prie struktūros. Straipsnyje teigiama, kad pilis kaip ilgos trukmės reiškinys negali būti suvokiamas ir interpretuojamas atsietai nuo vienalaikių sociopolitinių aplinkybių ir jas formavusio sociumo.

ENThe castle is understood as an object of structures (from the spatial point of view) and social history (in the socio-political context) and its research should embrace different aspects of social reality: judicial, military-defensive, political-representational, economic-household. The proposed quaternary model of research (castle and its internal structure, castle and its external structure, features of the GDL castles, dispersion of castles in the territory of the state) presupposes the multi-layer perspective of the phenomenon of castle which guides from fact to process and from object to structure. The article states that the castle as a long time phenomenon cannot be perceived and interpreted separately from simultaneous socio-political circumstances formed by the local society.