LTLietuvos istorikas Andrius Jurkevičius savo monografijoje užsibrėžė išnagrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytinių regionų valdžios elitų formavimosi procesus, siekdamas atskleisti, kaip įvairialypiai vidiniai ir išoriniai veiksniai, sudarydami sudėtingą tarpusavio sąveiką, formavo valdymo struktūrų sandarą, jų veikimo kontekstą, skirtingų pareigūnų grupių kompetencijų lauką ir tarpusavio santykius, bei kaip šie procesai skyrėsi regionuose, kokios buvo bendros tendencijos. Nors jau yra nemažai pavienių regionų pareigūnų sluoksnių tyrimų, jie dažniausiai apsiriboja siauresniu tematiniu, geografiniu ar chronologiniu kontekstu. Tad galima iškart konstatuoti, jog tokios kompleksinės pareigybių sistemų analizės iki šiol nebuvo atlikta ir šis tyrimas neabejotinai užpildo šią istoriografinę spragą. Dėl itin didelės geografinės ir chronologinės aprėpties monografija padalinta į du tomus. Pirmasis, kuris yra šios recenzijos objektas, skirtas Polocko ir Vitebsko žemėms. Toks pasirinkimas pagrįstas jų ankstesne politine vienove iki prijungimo prie LDK, socialinės struktūros ir raidos panašumais bei priklausymu tai pačiai stačiatikių vyskupijai. Antrajame tome planuojama nagrinėti Smolensko, Toropeco, Mstislavlio, Severų, Gomelio regionus ir Okos aukštupio kunigaikštystes. [p. 173-174].