Vilniaus ir jo krašto kultūros vertybių padėtis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus ir jo krašto kultūros vertybių padėtis
In the Journal:
Lietuvos istorijos metraštis Yearbook of Lithuanian History, 2025, 2, 145-159
Summary / Abstract:

LT1922 m., nelaukdama tarptautinio sankcionavimo, Lenkija pradėjo inkorporuoti Vilnių ir jo kraštą į savo sudėtį. Vienas pirmųjų uždavinių buvo suvienodinti prijungiamo regiono padėtį su likusia valstybės dalimi. Tarp unifikuojamų sričių buvo ir Vilniaus bei jo krašto kultūros paveldas. Jis pateko į Lenkijos generalinio konservatoriaus funkcijų lauką, kurį savo ruožtu prižiūrėjo Lenkijos tikybų ir valstybinio švietimo ministerija. Vilniaus regiono kultūros paveldo klausimams spręsti 1922 m. pabaigoje minėtai ministerijai vadovavęs ministras įsteigė Vilniaus paminklų konservatoriaus pareigybę ir čia atsiuntė buvusį Čenstakavos srities ir Kielcų vaivadijos paminklų konservatorių Jerzį Remerį. Be paminklų konservatoriaus pareigų (nuo 1923 m. pradžios jo veikimo laukas išplėstas į jį įtraukiant Naugarduko vaivadiją), jam teko Lenkijos vyriausybės delegatūros Vilniuje Meno skyriaus vadovo ir Stepono Batoro universiteto profesoriaus pareigos. Vilniuje jis dirbo iki 1928 m., kai pakilo karjeros laiptais ir buvo paskirtas Lenkijos generaliniu paminklų konservatoriumi. Netrukus J. Remeris persikėlė į Varšuvą. Taigi publikuojamas dokumentas – paskutinė Vilniaus paminklų konservatoriaus ataskaita apie veiklą Vilniuje. Ji rodo, kad J. Remero vadovaujamo skyriaus paskutinieji darbo metai pagal veiklos apimtis buvo mažiau intensyvūs, nors darbų netrūko: 1927 m. Vilniuje vyko didelės religinės iškilmės – buvo karūnuotas Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas. Rengiantis joms J. Remeriui ir jo darbuotojams atsirado papildomos veiklos: reikėjo parengti medžiagą spaudai, atlikti restauracinius paveikslo ir greta buvusios Šv. Teresės bažnyčios darbus.Pirmieji Vilniaus konservatoriaus J. Remerio darbai daugiausia buvo orientuoti į paminklų inventorizaciją, paskutinieji buvo ne tik pradėto darbo tąsa, bet ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų restauravimas, jų vizualų fiksavimas, kilnojamųjų vertybių rinkimas bei lenkų kultūros institucijų globa. [p. 145-146].

DOI:
10.33918/25386549-202502006
ISSN:
0202-3342; 2538-6549
Subject area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42074
Updated:
2026-08-16 22:16:47
Metrics:
Views: 3
Export: