Between tradition and critique: Lelewel, Schlözer, and the transformation of historical method in the late Enlightenment

LTStraipsnyje aptariami dviejų istorikų, priklausiusių skirtingoms tyrėjų kartoms, darbai. Augustas Ludwikas Schlözeris (1735–1809), vadinamosios Getingeno – miesto, kuriame buvo įkurtas pirmasis Europoje istorijos institutas – mokyklos atstovas, reprezentavo Apšvietos epochos istoriografiją. Tačiau, ypač savo karjeros pabaigoje, jis aiškiai aplenkė tuos reikalavimus, kurie jo epochoje buvo keliami tyrėjams istorijos mokslų srityje. Joachimas Lelevelis (1786–1861), kritinių tyrimų lenkų kalba istoriografijoje pradininkas, buvo Vilniaus akademijos studentas, o vėliau profesorius. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kiek J. Lelevelio intelektinį darbą vidinės ir išorinės šaltinių kritikos srityje įkvėpė A. S. Schlözerio idėjos. Ypatingas dėmesys skiriamas ginčytiniems klausimams, kur vilnietis profesorius prieštarauja Getingeno mokslininko požiūriams arba kūrybiškai perdirba jo koncepcijas. Šiame straipsnyje bandoma parodyti, kaip J. Lelevelis, vėlesniuose darbuose komentuodamas A. S. Schlözerio tezes, savo pastebėjimus grindė jau įvaldyta tyrimo metodologija. Jis vertino garsųjį Getingeno mokslininką ne kaip jo mokinys ar sekėjas, o kaip lygiavertis mokslinės diskusijos partneris ir jo klaidų kritikas. Šis pavyzdys rodo, kokia klaidinanti gali būti koncepcija, teigianti supaprastintą žinių perdavimo tarp Vakarų ir Vidurio bei Rytų Europos mokslininkų modelį. Raktiniai žodžiai: Joachimas Lelevelis, Augustas Ludwigas von Schlözeris, kritinė istoriografija, Apšvietos istoriografija, istorijos metodologijos istorija, Nestoro kronika, Vilniaus universitetas, interpretacija ir šaltinių kritika.

ENJoachim Lelewel, a historian educated at the University of Vilnius, was one of the most significant representatives of the critical approach to historical sources in Polish historiography. August Ludwig Schlözer, a linguist, gained renown above all for his critical edition of the ‘Nestor Chronicle’, the final volume of which appeared just as Lelewel was beginning his academic career. This article examines how, and to what extent, Lelewel’s intellectual work in the critical analysis of historical sources was influenced by Schlözer’s methods. Through a close reading of Lelewel’s writings, it will be shown how he adopted categories developed by Schlözer, at times even employing them against Schlözer himself. Lelewel’s engagement with Schlözer not only reflects the wider Enlightenment debates on historical method, but also complicates simplified models of knowledge transfer between scholars from Western and Central-Eastern Europe. Keywords: Joachim Lelewel, August Ludwig von Schlözer, critical historiography, Enlightenment historiography, history of historical methodology, Nestor Chronicle, Vilnius University, interpretation and source criticism.