Baltų deivė: nuo dievų motinos iki piktos dvasios

LTDeivė - moteriškos lyties dievybių, vėliau dvasių pavadinimas. Deivės kartu su dievais sudaro daugelio politeistinių religijų panteonus. Lietuvių tautosakoje deivėmis vadinamos ir mitinių sakmių būtybės - laumės, laimės, undinės, Giltinė ir kt. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti termino "deivė" vartojimo istoriniuose šaltiniuose reikšmes, pasekti, kaip kito "deivės" samprata krikščionybės įtakoje ir kokie senosios deivės pėdsakai išliko XX a. šnekamojoje kalboje. Straipsnyje išskirtos ir išnagrinėtos tokios "deivės" reikšmės: deivė - dievų motina, deivė - stabas, deivė - ypatingi akmenys, deivės - visos moteriškos dievybės ir mitinės būtybės, deivė - Giltinė, deivės - laumės, deivė - demonas, deivė - keistai besielgianti ar besirengianti moteris. Išvadose teigiama, kad rašytiniuose baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose, tautosakoje, XIX-XX a. pradžios tyrinėtojų darbuose terminas "deivė" vartojamas keliomis reikšmėmis: 1) aukščiausia senojo baltų panteono dievybė, 2) stabai ir akmenys, 3) kurios nors moteriškos dievybės statusą žymintis epitetas (deivė, Laima, deivė Žemyna ir pan.), 4) Giltinės arba Laumės sinonimas, 5) demono, piktos dvasios sinonimas, 6) keistai atrodanti, besielgianti moteris. Žodžio "deivė" reikšmių kaitą (nuo aukščiausiosios dievybės iki piktos dvasios) lėmė religinės reformos: senosios Europos ir indoeuropiečių religijų sintezė bei krikščionybės įsigalėjimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių motologija; Deivė; Žemyna; Žemės motina.

ENGoddess is the name of female deities and, later, spirits. Goddesses, together with gods form the pantheons of most polytheistic religions. In Lithuanian folklore the beings of mythical stories – pixies, hexes, nymphs, seamaids, the Grim Reaper, etc., are also referred to as goddesses. The article aims at providing an overview of the meanings of use of the term “goddess” in historic sources and attempts to trace how the concept of a “goddess” changed under the influence of Christianity and which traces of the ancient goddesses remained in the spoken language of the 20th century. The article distinguishes and analyzes the following meanings of a “goddess”: the mother of gods, an idol, special stone, any female deity and mythical creatures, the Grim Reaper, pixies, demons, a strangely behaving or dressing woman. The conclusions state that in the written Baltic religious and mythological sources and in the folklore, as well as in the works by scholars of the end of the 19th – beginning of the 20th century the term “goddess” is used for expression of several notions: 1) the highest deity of the ancient Baltic pantheon, 2) an idol or a stone, 3) a certain female deity (goddess Laima, goddess Žemyna, etc.), 4) the Grim Reaper or a pixie, 5) a demon, 6) a strangely looking or behaving woman. The changes of the meanings of the word “goddess” (from the highest deity to a demon) resulted from religious reforms: the synthesis of the ancient European and Indo-European religions and the entrenchment of Christianity.