LTSudėtinga ir nevienareikšmiška tautinės tapatybės sklaida 1918–1940 m. Kauno mieste aptariama Mindaugo Balkaus monografijoje, parengtoje pagal 2017 m. apgintą disertaciją. Autorius, viešoje erdvėje žinomas kaip Kauno miesto istorijos tyrėjas ir jos populiarintojas, savo knygoje sistemiškai apžvelgė laikinojoje sostinėje vykusius valdžios organų ir tautiškai aktyvios visuomenės palaikomus lituanizavimo procesus. Lietuvinimo sąvoka monografijoje pritaikoma tiek analizuojant lietuvių kalbos vartojimą viešojoje erdvėje, tiek lietuvių tautinės tapatybės sklaidą Kaune. Autorius, veikiausiai atsižvelgdamas į miesto erdvės kompleksiškumą, 6 monografijos skyriuose siekė aptarti įvairiapusį teminį lauką. Kaip parodo M. Balkus, viešosios miesto erdvės „užkariavimas“ reiškėsi lietuvių kalbos įtvirtinimo iniciatyvomis valstybinėse įstaigose, savivaldybėje, užrašuose viešose erdvėse. Su tautine tapatybe sietina plataus masto lietuvių kalbos plėtra, vykdyta pasitelkiant švietimo sistemą, katalikų ir evangelikų liuteronų Bažnyčių veiklą, galiausiai aptariamos lituanizavimo akcijos vietiniuose Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos daliniuose. Monografijoje paliečiami ir lietuvinimo aspektai, mažiau pastebimi tuometinių kauniečių kasdienybėje, aptariant 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo aplinkybes, statistiniu metodu apžvelgiant išduotų vidaus pasų kortelių duomenis ir pavardžių keitimo iniciatyvas. [p. 213-214].