Przywracanie narodowej pamięci w Śpiewkach o dawnych Litwinach Jana Czeczota

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Przywracanie narodowej pamięci w Śpiewkach o dawnych Litwinach Jana Czeczota
Alternative Title:
  • Tautos atminties sugrąžinimas Jano Czeczoto Giesmelėse apie senovės lietuvius
  • Restoring the national remembrance in Śpiewki o dawnych Litwinach by Jan Czeczot
Keywords:
LT
19 amžius; J. Čečiotas; Jonas Čečiotas (Jan Czeczot); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Istoriografija / Historiography; Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Liaudies kultūra / Folk culture; Literatūros istorija / Literary history; Romantizmas / Romanticism; Senieji tikėjimai / Old religion; Literatūros istorija / Literary history.
Summary / Abstract:

LT1994 metais Vilniuje pasirodė pirmasis dvikalbis (lenkų-lietuvių) Jano Czeczoto „Giesmelių apie senovės lietuvius“ leidimas (į lietuvių kalbą vertė Regina Koženiauskienė). Šį veikalą galima laikyti pirmuoju bandymu prikelti iš užmaršties senuosius autorius, sugrąžinti jų vietą abiejų tautų kultūroje. Šiandien sunku yra sąžiningai įvertinti rinkinį be istorinio-kultūrinio konteksto ir gero visos J. Czeczoto, poeto, filomato ir folkloristo, kūrinio „Piosnki wieśniacze znad Niemna i Dźwiny (Kaimiškos dainos nuo Nemuno ir Dvynos [Dauguvos]) autoriaus kūrybos išmanymo. Kūrėjas „Giesmeles“ pradėjo rašyti dar filomatų laikais, darbą baigė penktajame dešimtmetyje (1844 m.), sugrįžęs iš tremties. Jis sąmoningai rėmėsi žinomu Niemcewicziaus veikalu „Špiezvy historyczne“ (Istorinės giesmės), išleistu 1816 metais, savo „Giesmelėse“ priminė unikalią senosios Lietuvos valstybės istoriją ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuo Baltijos iki Juodosios jūros kūrimo procesą. Rašytojas taip pat rėmėsi Motiejaus Stryjkovskio „Kronika polska, litewska, žmudzka i wszystkiej Rusi“ (Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika), išleista 1582 metais, bet į šį veikalą žiūrėjo tik kaip į atskaitos tašką savo originaliai istorijos koncepcijai.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Istorija; Istoriografija; J. Čečiotas; Jonas Čečiotas (Jan Czeczot); Krikščionybė; Kūryba; Liaudiškumas; 19 amžius; Literatūra; Pagonybė; Rašytojai; Romantizmas; Christianity; Folk charakter; Historiography; History; J. Czeczot; Jan Czeczot; Literature; Lithuanian XIX c. history; Oeuvre; Paganism; Poganism; Remembrance; Romanticism; Writers.

ENTarp savo skaitytojų Czeczotas matė taip pat liaudį, tai suteikė simbolišką reikšmę šiam sąmoningai naiviam kūriniui, kurio pagrindu tapo liaudies dainos. Rašytojo istorijos koncepcijai būdingas pagoniškosios ir krikščioniškosios tradicijų derinimas. Istorija Czeczoto veikale, kaip ir daugelio jo amžininkų, buvo keliautojo mąstysenos atspindys. Tas keliautojas aprašinėjo vietines istorines realijas, įterpdamas jas į vietinį peizažą. Vaizduodamas istoriją Czeczotas priartėjo prie senojo jaunystės draugo Adomo Mickevičiaus koncepcijos, kuris, savo veikale „Prelekcje paryskie“ (Paryžiaus paskaitos) aprašinėdamas slavų istoriją, taip pat harmoningai sujungė pagoniškąją tradiciją su krikščioniškąja. Panašiai Czeczotas norėjo atgaivinti savo amžininkų atminimą, aprašydamas „pamirštas tautas“, kad jos taptų bendro Europos kultūrinio paveldo dalis. [From the publication]The first issue of "Śpiewki o dawnych Litwinach" by Jan Czeczot was published in 1994. It was translated into Lithuanian by Regina Kozeniauskiene and treated as a Polish-Lithuanian text. This edition can be treated as a trial of remembrance of forgotten authors and their place in the culture of both nations – Polish and Lithuanian. The collection of "Śpiewki" is nowadays difficult to estimate without the thorough analysis of the literary and historical context and a good knowledge of full literary output of Jan Czeczot – a filomat, folk writer and author of "Piosnki wieśniacze znad Niemna i Dzwiny". The author started his work upon "Spiewki" in the filomat period to finally compete it in the forties (1842-1844) after his return from the exile. In this way he referred in "Spiewki" to the famous "Spiewy historyczne" by Niemcewicz from 1816. Czeczot, in his songs, appeals to the history of the unique Ancient Lithuanian country and the picture of slow creation of the Grand Duchy of Lithuania that spread from the Baltic Sea to Black Sea. The writer also based on "Kronika Litewska" by Maciej Stryjkowski from 1582 but he treated this piece of work only as a departure point for his own original historical lecture.The receivers of Czeczot's output were the people who had a symbolic value for this intentionally naive message. Czeczot used the example of a folk song – the original one as well as the one that became the foundation for the Romantic poetry. Connection of the two cultures – the Pagan and Christian is a characteristic way of seeing the history. Many contemporary writers' and Czeczot's imagination of history represented the thinking of a wayfarer that recorded the local historical realities to become the part of the local landscape. The example worth mentioning here is the neighborhood of the lake in Troki. In his historical visions Czeczot met his youth friend Adam Mickiewicz who in "Prelekcje paryskie" showed the Slavonic history. Mickiewicz also linked Pagan and Christian tradition in harmony. Similarly, Czeczot wanted to restore the remembrance of his contemporaries by calling them the "forgotten nations" to make them a part of the European heritage. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41959
Updated:
2018-11-19 15:57:29
Metrics:
Views: 23
Export: