LTDisertacijoje siekiama ištirti XX amžiaus antroje pusėje išryškėjusį prancūzų filosofinės bei kritinės minties judėjimą nuo reprezentatyvaus mąstymo link vaizdu besiremiančio suvokimo modelio ir atskleisti įvairias šio poslinkio išraiškos formas. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1. Atskleisti palaipsnį kalbos atsiskyrimą nuo kalbančio subjekto, remiantis kalbos funkcijos pokyčiais filosofijoje, literatūroje bei teatre; 2. Apmąstyti, kaip vyksta autoriaus/skaitytojo/teksto tapatumo ardymas bei naujų vizualinių strategijų kūrimas literatūros filosofijoje; 3. Ištirti žodžio ir vaizdinio santykį Žiaurumo teatre, parodyti kaip teatras įgalina žodžio transformaciją iš „logos“ į „mythos“; 4. Parodyti, ką atveria ribos tarp kalbos ir kūno nutrynimas Antonino Artaud darbuose, kaip šis judesys yra konceptualizuojamas teoriniame filosofiniame diskurse bei kokiais būdais patenka į tiesioginį matomumo lauką (įgyvendinamas praktiškai); 5. Atskleisti, kokią teorinę perspektyvą atveria binarinės akylumo/aklumo opozicijos panaikinimas. [Iš disertacijos santraukos]