Posūkis nuo kalbos link vaizdo postmodernioje filosofijoje : disertacija

LTDisertacijoje siekiama ištirti XX amžiaus antroje pusėje išryškėjusį prancūzų filosofinės bei kritinės minties judėjimą link vaizdu besiremiančio suvokimo modelio ir atskleisti įvairias šio poslinkio išraiškos formas. Kadangi filosofinis mąstymas visų pirma siejamas su rašytine tradicija, posūkis link vaizdo aptariamas kalbos teritorijoje: literatūroje, teatre, mitologijoje. Pirmoji dalis skirta kalbančio subjekto nykimo filosofiniame diskurse analizei, išplėtotai filosofų Michelio Foucault ir Gilles‘io Deleuze‘o. Antroje disertacijos dalyje tiriama, kaip kalbos-kalbančio subjekto santykio apvertimas pakeičia tradicinį lingvistinį kalbos tyrinėjimų modelį. Analizuojama kalbos re-konceptualizacija bei vaizdinės implikacijos pastebimos Raymondo Rousselo, Allaino Robbe-Grillet, Maurice Blanchot ir kt. rašytojų kūriniuose. Trečioje dalyje perėjimas nuo literatūros prie teatro atliekamas remiantis aristoteliška dramos teorija. Lūžis XXa. vakarietiško teatro istorijoje glaudžiai siejasi su jos kritika bei žodžio-vaizdo santykio pokyčiais, kurie išryškinami atsigręžus į Antonino Artaud Žiaurumo tetrą. Ketvirtoje disertacijos dalyje analizuojama nereprezentatyvaus kūno sąmprata, jos ryšys su kalba ir perėjimas į vaizdo sferą bei plėtotė teorinėje ir praktinėje plotmėse. Paskutinėje disertacijos dalyje atsigręžiama į mitinį mąstymą ir aklumo fenomeną. Edipo mitas gali būti suprantamas kaip vakarietiškojo metafizinio mąstymo ekspozicija ir kritika, todėl Edipo figūra ne tik atskleidžia šio mąstymo ypatumus, bet kartu leidžia užčiuopti alternatyvų mąstymo būdą.Reikšminiai žodžiai: Vaizdinys; Postmodernioji filosofija; Sign; Postmodern philosophy.

ENThe dissertation explores the movement of French philosophical and critical thought towards an image-based model of perception that became manifest in the second half of the 20th c. and to uncover various forms of expression of this shift. As philosophical thinking is firstly related to the written tradition, the turn towards the image is discussed in the territory of language: literature, theatre, and mythology. The first part is devoted to an analysis of the disappearance of the speaking subject in philosophical discourse developed by the philosophers Michel Foucault and Gilles Deleuze. The second part of the dissertation investigates how the reversal of the language-speaking subject relationship changes the traditional linguistic model of language studies. The re-conceptualization of language is analysed and visual implications are noted in the works of Raymond Roussel, Allain Robbe-Grillet, Maurice Blanchot, and other writers. In the third part, the transition from literature to theatre is carried out according to Aristotel’s theory of drama. The turning point in the history of 20th c. Western theatre is closely linked to its critique and changes in the word-image ratio, which are exposed upon glancing back at Antonin Artaud’s Theatre of Cruelty. The fourth part analyses the conception of the unrepresentative body, its connection with language and transition to the sphere of sight, and its development in theoretical and practical realms. The last part of the dissertation looks back on mythical thinking and the phenomenon of blindness. The myth of Oedipus can be seen as criticism and an exposition of Western metaphysical thinking, so the figure of Oedipus not only reveals the traits of this thinking, but also allows one to feel an alternative way of thinking.