LTVykstantis apskaitos harmonizavimas inicijuoja pokyčius viešai atskleidžiamos informacijos kokybei ir kiekybei, gerina finansų rinkų efektyvumą ir likvidumą. Tačiau taip pat kyla klausimai, ar pakanka pokyčių prie esamų greitai besikeičiančių ekonominių sąlygų. Straipsnio tikslas yra įvertinti, ar viešai atskleistos informacijos pakako, kad numatyti banko Snoras bankrotą. Nors bankai yra vieni iš labiausiai reguliuojamų ir prižiūrimų organizacijų pasaulyje, nacionalinio lietuviško banko Snoras bankrotas tapo visiška naujiena įmonėms, profesionalams ir visai visuomenei. Finansinės informacijos apie banką Snoras 2010 – 2011 lapkričio 16 d. laikotarpiu analizė atskleidė, kad iš viso buvo dokumentuoti 346 atskleidimo atvejai. Dominuoja atskleidimai masinėse informacijos priemonėse ir informacija apie kapitalą. Negalima išskirti kokio nors laikotarpio, kurio metu būtų pasirodžiusi patikima informacija apie artėjantį banko Snoras bankrotą. Be to, kuo arčiau buvo bankroto diena, tuo daugiau pranešimų apie banko pelną, investicijas, turtą ir įsipareigojimus buvo pateikta. Daugumoje atvejų buvo atskleista teigiama ir istorinė informacija. Apibendrinant galima teigti, kad viešai skelbiama informacija neprognozavo artėjančio Snoro bankroto. Tokie patikimi informacijos šaltiniai, kaip banko Snoras finansinės ataskaitos ir informacija, atskleista jo auditorių, nenurodė finansinių problemų ir bankroto galimybės. Vienintelę patikimą informaciją pateikė Lietuvos Bankas remdamasis tyrimo rezultatais 2011 m. viduryje.
ENThe objective of this paper is to assess if publicly financial disclosed information was relevant and reliable to predict bankruptcy of the bank "Snoras". To assess financial information about the bank "Snoras", an analysis of public disclosure by various sources: the entity itself, auditors, regulating bodies, and mass-media prior to the bank "Snoras" bankruptcy announcement has been conducted. The results of the research reveal that the bank "Snoras" financial difficulties and nationalisation emerged unexpectedly neither to general public nor to professionals. In the case of the bankruptcy of the bank "Snoras" we conclude that financial disclosures by various sources were neither sufficient nor timely. Reliable information sources have not disclosed any warnings or possible financial difficulties. Publicly disclosed information was not relevant to predict forthcoming bank "Snoras" bankruptcy. Therefore it raises questions if accounting harmonisation as well as banking sector regulation and supervision efforts are sufficient under rapidly changing economic conditions.