Kaip įvaizdis tampa simboliu

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip konkretus įvaizdis prozos skaitymo procese tampa simboliu. Tyrinėjimo objektas - Juozo Apučio novelių triptike „Žalias laiko vingis“ aptinkamų semantiškai artimų „žiburio“, „šviesos“, „baltos spalvos“ įvaizdžių simbolinimo procesas. Žodžio ar įvaizdžio įprasminimas jau savaime yra sudėtingas pažintinis veiksmas, nes kalba apskritai yra polivalentiška, žodis žymi ne tik kokį nors konkretų daiktą ar reiškinį, bet ir įvairius kontekstinius prasmės variantus. Viena iš svarbiausių simbolinimo priemonių yra artimiausiame jo kontekste pavartoti panašaus semantinio kryptingumo žodžiai, nuosekliai kondensuojantys bei ryškinantys pirminį įvaizdžio simboliškumą. Pirmosios triptiko novelės „Arklio akyse“ pradžioje sutinkamas automobilių žibintų vakaro tamsoje skleidžiamos šviesos įvaizdis. Įvaizdžio prasmė jau kitame sakinyje išplečiama, iš buitinės perkeliama į egzistencinę plotmę: tų ugnelių akys žmogui irgi buvo klausimas – iš kur jis eina ir ko ieško. Kitose triptiko novelėse šviesos įvaizdis, siejamas vis su kitais artimos semantikos bei simbolikos žodžiais, įgyja papildomų simbolinių reikšmių ir galiausiai tampa archetipinės patirties, susijusios su esmingiausiais gyvenimo, mirties, amžinybės klausimais, simboliu.

ENArticle analyses how a concrete image becomes a symbol during the process of reading. The object of research is the process of symbolizing semantically related images of "lantern", "light", "white colour" found in Juozas Aputis' short story triptych "Žalias laiko vingis". The implication of meaning to a word or an image is a complicated cognitive action by itself, because the language is, generally speaking, polyvalent; the word designates not only a concrete object, but various other versions of contextual meaning as well. One of the means to make the image a symbol is to use words of similar semantic direction in a close context, which will gradually concentrate and emphasize the symbolic meaning of the primary image. In the beginning of the triptych's first story "Arklio akyse", the image of car lights, disseminating in the darkness of evening, occurs. The meaning of the image is widened and brought to an existential level in the next sentence: the eyes of these lights also mean a question for the human being – where is he going, what is he looking for.In the other short stories of the triptych, the image of light, related to different semantically and symbolically connected words, is enriched by additional symbolic meanings and, finally, becomes a symbol of archetypical human experience, related to essential questions of life, death and eternity.