LTVilniaus miesto partijos komitetas 1952 m. birželio 2 d. sukvietė sostinės inteligentus į „pasitarimą“. Renginyje dalyvavo „mokslo ir meno veikėjai, rašytojai, aukštųjų mokyklų profesoriai ir dėstytojai, vidurinių mokyklų mokytojai, gydytojai, inžinieriai, ministerijų darbuotojai <...>iš viso daugiau kaip 600 žmonių“. Pasitarimas truko net tris dienas. (Metų pabaigoje tokį pat „pasitarimą“ organizavo ir Kauno miesto partijos komitetas.) Tokie partijos organizuoti masiniai renginiai buvo stalininės – mobilizacinės – politinės sistemos ir kultūros dalis. Jie turėjo sutelkti bei organizuoti įvairias sovietinės visuomenės socialines grupes partijos tikslų įgyvendinimui. Taip pat ir sostinės inteligentijos „pasitarimas“, sumanytojų manymu, turėjo paskatinti lietuvišką inteligentiją aktyviau įsitraukti į naujojo (penktojo) penkmečio uždavinių įgyvendinimą. Inteligentijos įsijungimas turėjo padėti įtraukti į socialistinės Lietuvos „statybą“ ir likusius sostinės gyventojus. Ilgą kalbą pasitarime pasakė LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus. (Sekretorius kalbėjo ir Kaune.) Pasitarime pasisakė sostinės aukštųjų mokyklų bei mokslinių institutų vadovai, žinomi respublikos mokslininkai, rašytojai, dailininkai. Taip pat keli ministrai bei Vyriausybės vadovas M. Gedvilas. Praktiškai visi kalbėjusieji buvo lietuviai.Tarp pasitarimo delegatų buvo ir LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Tiesą sakant, būtų keista, jei inteligentijos susitikime su sovietinės valdžios veikėjais J. Paleckis būtų nedalyvavęs. Būtent jis dažniau nei kiti partiniai Lietuvos SSR vadovai kalbėjo ir rašė senosios lietuviškos inteligentijos įtraukimo į socialistinės Lietuvos kūrimo, naujos sovietinės inteligentijos ugdymo, lietuvių tautos kultūrinio palikimo bei nacionalinio judėjimo vertinimo klausimais. Jis dalyvavo, parengė kalbą, tačiau jos nepasakė... [p. 181-182].