Fiziškai pasyvių paauglių fizinio parengtumo kaita

LTTyrimo tikslas - įvertinti fiziškai pasyvių paauglių nuo 12 iki 16 metų fizinio parengtumo rodiklių kaitą pagal EUROFITO (1993) testų sistemą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 12-16 metų vaikinų fizinį parengtumą. 2. Nustatyti ir įvertinti fiziškai pasyvių paauglių nuo 12 iki 16 metų fizinio parengtumo kaitą per kelerius mokslo metus pagal EUROFITO testų sistemą. Tyrimo metodika. Tyrimai buvo atlikti 1996-2000 metais Trakų miesto bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 37 vaikinai, esantys pagrindinėje sveikatos grupėje, niekur papildomai nesportuojantys, išskyrus dvi kūno kultūros pamokas per savaitę. 12-16 metų moksleivių fiziniam parengtumui nustatyti naudojome EUROFITO testus: flamingo pusiausvyros, tepingo, lankstumo „Sėstis ir siekti", šuolio į tolį iš vietos, atsilenkimų per 30 s „Sėstis ir gultis", kybojimo sulenktomis rankomis, bėgimo 10x5 m šaudykle, 20 m ištvermės bėgimo šaudykle testus. Testavimas vyko mokslo metų pradžioje (rudenį) ir mokslo metų pabaigoje (pavasarį) ketverius metus iš eilės. Pirmojo testavimo metu moksleiviai mokėsi 7-oje klasėje, o paskutinio - 10-oje klasėje. Tyrimo rezultatai ir išvados. Mūsų tyrimai parodė, kad daugumos vaikinų fizinis parengtumas yra vidutinio ar aukščiau vidutinio lygio, lyginant su Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo rezultatais, pateiktais EUROFITO (1993) referencinėse lentelėse. Galima teigti, kad tirtų paauglių vidutinis fizinio parengtumo lygis nėra labai geras. Blogai yra ir tai, kad vaikinai paaugliai nėra fiziškai aktyvūs (papildomai nelanko sporto pratybų), o tai ateityje atsilieps jų sveikatai ir darbingumui. Yra nustatyta, kad dėl nepakankamo judėjimo aktynimo daugelis fizinio parengtumo rodiklių prastėja.Paauglių požiūriui į fizinį aktyvumą didžiausią įtaką gali turėti pedagogai ir tėvai, todėl snirbu įvairiais būdais skatinti moksleivius būti fiziškai aktyvius, išmokyti juos fiziškai tobulintis, o svarbiausia įdiegti poreikį savarankiškai mankštintis, norą būti sveikiems ir energingiems. Pagrindinės išvados: 1. Daugumos nesportuojančių vaikinų fizinis parengtumas, lyginant su Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo rezultatais, pateiktais EUROFITO referencinėse lentelėse, yra vidutinio ar aukščiau vidutinio lygio. 2. Vaikinų atliekamų testų rezultatai per ketverius tyrimo metus pagerėjo, fizinio parengtumo lygis kito nelabai intensyviai. Nemaži rezultatų pokyčiai nustatyti tik per ketverius metus, per vienerius mokslo metus didesnių poslinkių nėra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis aktyvumas; Fizinis parengtumas; Paaugliai; Adolescents; Physical activity; Physical preparedness.

ENThe aim of the research was to estimate changing of physical preparedness indicators of physically passive adolescents aged 12 - 16 using the Eurofit (1993) test system. The objectives of the research arc as follows: 1. To determine physical preparedness of boys aged 12 -16. 2. To determine and to estimate changing of physical preparedness of physically passive adolescents aged 12 - 16 in the course of four school years using the Eurofit test system. The methods of the research. Investigations were carried out in 1996 - 2000 at Trakai Secondary School of General Education. 37 boys belonging to the main health group and not having any additional sports activities except two weekly classes of physical education took part in the research. We used the Eurofit test system to determine physical preparedness of 12-16-year-old schoolchildren, including the following tests: flamingo equilibrium, tapping, flexibility ("sit down and reach"), long jump from a stable position, number of bendings in 30 seconds ("sit and lay down"), hanging with bent arms, shuttle running of 10x5 m and endurance-related shuttle running of 20 in. The testing took place at the beginning of an academic year (in autumn) and at the end of the same year (in spring). Such activities were repeatedly performed for 4 years in turn. At the time of the first testing, the boys were in the seventh school year, and during the last testing they were tenth school year learners.The results and conclusions of the research. Our research indicates that physical preparedness of boys is in most of the cases higher than average in comparison with the results of Lithuanian schoolchildren's physical preparedness presented in Eurofit (1993) reference tables. We can state that average physical preparedness level of the adolescents who took part in the research is not very good. It is also a negative factor that adolescent boys are not physically active (as they do not do sports additionally), and this will affect their health and working efficiency in the future. It has been determined that most of the physical preparedness indicators are changing for the worse due to insufficient physical movement activities. It is educators and parents who can have the greatest impact on adolescents' attitudes towards physical activities, therefore, it is of utmost importance to promote schoolchildren's physical activities in different ways and to teach them how to develop physically. The most important necessity is to embody the need for exercising individually and independently, for being fit and energetic.The main conclusions of our research are as follows: 1. Physical preparedness of children who do not do sports is in most cases average or lower than average in comparison with the results of Lithuanian schoolchildren's physical capability presented the Eurofit reference tables. 2. The boys' results became better during the four-year period while performing separate tests, and the level of their physical preparedness was not changing very intensively. Significant changes in the results can only be noticed during the whole period of four years. Yet no significant changes could be observed during a course of one school year. [From the publication]