Europäismen: Konzeption einer interlexikologischen Theorie Dargestellt am Beispiel der Ergebnisse einer empirischen Auswertung von deutschen, englischen, litauischen, russischen und ukrainischen Zeitungstexten

LTDisertacijos objektas – leksiniai europeizmai, jų vartojimo tendencijos penkiose Europos kalbose: lietuvių, rusų, ukrainiečių, vokiečių ir anglų. Iš penkių dienraščių (Lietuvos rytas, Комсомольская правда, Молодь України, Frankfuter Allgemeine Zeitung, The Times) surinkti pavyzdžiai buvo ištirti pagal šiuos kriterijus: kilmę, vartojimo dažnumą, priklausymą tam tikrai kalbos daliai, skolinimosi tipus. Disertacijoje aprašytas leksinių europeizmų atsiradimo ir paplitimo šaltinis – linguae francae kalbos, sudarytas instrumentariumas leksiniams europeizmams atpažinti ir tipizuoti. Nustatyti leksinių europeizmų tipai: nulinės substitucijos (linguae francae europeizmai), pseudonulinės substitucijos (originalūs europeizmai) ir leksiniai skoliniai (morfologiškai integruoti europeizmai), aptartas leksinių europeizmų vartojimo dažnumas. Apibrėžtas leksinio europeizmo terminas, nurodyti pagrindiniai leksinio europeizmo ir internacionalizmo skirtumai.

ENLexical Europeisms and the tendencies of their usage in five European languages (Lithuanian, Russian, Ukrainian, German, and English) is the object of this thesis. The examples gathered from five newspapers (Lietuvos rytas, Комсомольская правда, Молодь України, Frankfuter Allgemeine Zeitung, The Times) were explored according to these criteria: origin, frequency of usage, belonging to the certain part of speech, and types of borrowing. The birth and source of distribution (linguae francae languages) of lexical Europeisms are described; the instrumentarium for recognizing and typologizing lexical Europeisms is composed in the thesis. The types of lexical Europeisms are determined: zero substitution (linguae francae Europeisms), pseudo-zero substitution (original Europeisms), and lexical borrowings (Europeisms morphologically integrated); the frequency of lexical Europeisms usage is discussed. The term of ‘lexical Europeism’ is defined; the main differences between lexical Europeism and Internationalism are indicated.