Skirtingų nedarbo lygio rodiklių lyginamoji analizė ir metodiniai vertinimo aspektai pagal regionus
LTEuropos Sąjungoje pagrindinis duomenų šaltinis apie padėtį darbo rinkoje yra darbo jėgos (gyventojų užimtumo) tyrimų duomenys. Šie tyrimai leidžia gyventojų užimtumo ir nedarbo rodiklius skaičiuoti pagal tarptautinius standartus. Todėl darbo rinkos rodiklių skaičiavimai remiantis gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis yra pranašesni, nes leidžia palyginti Lietuvos gyventojų užimtumo ir nedarbo statistinius duomenis su kitų ES šalių analogiškais statistiniais duomenimis. Be to, gyventojų užimtumo tyrimuose taikomas apklausų metodas duoda galimybę sutaupyti daugybę lėšų neatliekant brangiai kainuojančios ištisinės statistinės apskaitos. Gyventojų užimtumo tyrimai leidžia įvertinti darbo jėgą, reikalingą nedarbo lygio skaičiavimams atlikti šalies ir apskričių lygiu. Tačiau trūksta informacijos apie registruotą nedarbą savivaldybių bei seniūnijų bei teritorinių darbo biržų aptarnaujamų zonų lygiu. Straipsnyje nagrinėjamos skirtingų nedarbo lygio rodiklių taikymo galimybės atsižvelgiant į turimus statistinius duomenis pagal regionus, atliekama lyginamoji jų analizė, aptariamos metodinės minėtų rodiklių taikymo galimybės. Pasirinkta tematika aktuali todėl, kad teritorinių darbo biržų (TDB) statistikoje atsirado informacijos spraga, susijusi su registruoto nedarbo lygio skaičiavimais.
ENThe main source of data in the European Union about the condition in the labour market and labour force (employment of citizens) is the research data. These researches allow calculating citizens’ employment and unemployment indexes according to international standards. Therefore, the calculation of labour market indexes according to data of citizen employment research are superior as they allow comparing Lithuanian citizens’ statistical data on employment and unemployment with analogous data of other EU Member States. Moreover, interview method applied to employment researches gives possibility to save funds because it does not require expensive continuous statistical accounting. These researches allow evaluating the work force necessary for calculation of the unemployment levels on the national and district level. But there is a lack of information about registered unemployment on the municipality, ward and zones administrated by territorial labour exchange level. The article analyses the application possibilities of different unemployment indexes taking into account statistical data according to regions, conducts their comparative analysis, discusses methodical application possibilities of the said indexes. The chosen topic is topical because the statistics of territorial labour exchange (TDB) consists of insufficient information with regards to calculations of registered unemployment rate.
