Atsiminti negalima užmiršti: paminklų politiškumo klausimu

LTAtminties vietos paprastai nagrinėjamos per kelias prizmes. Viena vertus, gali būti siekiama pristatyti paminklo kultūrines funkcijas, jo santykį su interpretuojančiais subjektais, kuriamą simbolinę tikrovę ar išreiškiamą tapatybę. Kita vertus, gali būti nagrinėjama paminklo istorija ir reikšmė miestui ar konkrečiai vietai. Tačiau abiem atvejais dažnai ignoruojama politinė paminklo dimensija, kuri pirmiausiai klausia ne „ką išreiškia paminklas?“, bet „kaip jis sąveikauja su politiniais subjektais?“. Geriausiu atveju pastarasis klausimas atsakomas matant paminklus kaip valdžios kuriamos diskursyvios tvarkos dalį ir bandymą primesti vieną ar kitą istorijos interpretaciją. Tačiau straipsnyje polemizuojama su šiomis tezėmis ir keliami du uždaviniai. Pirma, parodyti paminklą kaip neišvengiamai politišką objektą, kurio atsiradimas neredukuotinos tik į represines funkcijas. Antra, nubrėžti gaires galimiems paminklo santykio su politine sfera tyrimams. Straipsnyje teigiama, kad „atsiminti negalima užmiršti“ – atsiminimas, susijęs su paminklu, yra visada esanti žmogiškosios patirties dalis, o visuomenė visada kuria istorizuota erdvę, net jei tai išreiškiama kaip „tautinio“ pasakojimo neigimas. Politinės praktikos tyrimui tai kelia reikalavimą ieškoti ne tariamai vieningo pasakojimo, kurį reprezentuoja paminklas, bet tirti (a) skirtingas institucines (nebūtinai tik valstybines) praktikas, įtraukiant paminklus į skirtingus istorinius naratyvus; (b) visuomenės nuostatas bei polemiką paminklo atžvilgiu; (c) jo sąveika su kitomis politinę bendruomenę apibrėžiančiomis atminties vietomis.Reikšminiai žodžiai: Atsiminimų paveldas; Istorinė atmintis; Paminklai; Paminklas; Paminklosauga; Politija; Vilnius; Collective memmory; Heritage protection; Lithuania; Memorial; Memorial heritage; Monuments; Polity; Vilnius.

ENSites of memory are generally examined through several prisms. On the one hand, the aim may be to present a monument’s cultural functions, its relationship with the subject being interpreted, the symbolic reality being created or the identity expressed. On the other hand, the monument’s history and significance to the city or specific location may be analysed. Yet in both cases, the political dimension of the monument, which, rather than asking "what does the monument express?" first asks "how does it interact with political subjects?” is often ignored. At best, the latter question is answered by seeing monuments as a part of the discursive order created by the government and an attempt to push one interpretation of history or another. However, the article controverts with these theses and two tasks are raised. Firstly, to show the monument as an inevitably political object, the origin of which is not reduced to repressive functions alone. Secondly, to set up guidelines for possible investigation of the monument’s relationship with the political sphere. The article asserts that "you cannot forget to remember" - the memory associated with the monument is always a part of the human experience, and society always creates a historicized space, even if it is expressed as a denial of the "national" narrative. For political practice research, this poses a requirement to look not for the seemingly unanimous narrative that the monument represents, but to explore: (a) different institutional (not necessarily state) practices, including monuments in different historical narratives, (b) the attitudes of society as well as the polemic in respect to the monument, (c) its interaction with other sites of memory that define the political community.

• Disagreement over monuments: cultural planning of national jubilees and public spaces in Vilnius / Skaidra Trilupaitytė. International journal of cultural policy. 2021, Vol. 27, Nr. 2, p. 246-260.
• Monuments, memory, and mutating public space : some initiatives in Vilnius / Skaidra Trilupaityė. Lituanus. 2014, vol. 60, no. 2, p. 24-41, 95-96.
• Paminklų ir politikos santykis Lietuvoje: paminklų tapsmas politinių diskusijų objektu / Viktorija Rimaitė. Politologija. 2019, Nr. 4 (96), p. 60-91.