Impact of foreign direct investment on the performance of Lithuanian food processing industry
LTTiesioginės užsienio investicijos (TUl) įvairiai veikia priimančios šalies ekonomiką. Pripažinta, kad TUl turi tiesioginę ir žymią įtaką priimančios šalies ekonomikos augimui ir padaro šią ekonomiką atviresnę. Tai pasiekiama įsiliejant pajėgesniam finansiniam kapitalui ir žmogiškiesiems ištekliams, turintiems žinių, know-how, technologijų, pažangios vadybos patyrimą. Tačiau įtaka gali būti ir neigiama, kai ribojama konkurencija ir vietos gamintojai išstumiami iš rinkų, taikomos agresyvios ir nesąžiningos konkuravimo priemonės. Šios tendencijos galioja ir TUl, atėjusioms bei ateinančioms į Lietuvos maisto pramonę. Analizuojant TUl įtaką šalies maisto pramonės veiklos efektyvumui buvo skaičiuoti tokie ekonominiai rodikliai: (1) darbo intensyvumas, kaip darbuotojų, gaminančių 1 mln. litų parduotos produkcijos, skaičius, (2) produktyvumas, atvirkščias darbo intensyvumui rodiklis, kaip parduotos produkcijos vertė tūkst. litų, tenkanti 1 darbuotojui, (3) kapitalo intensyvumas, kaip kapitalo vertė tūkst. litų, tenkanti 1 darbuotojui, (4) pelningumo intensyvumas, kaip grynasis pelnas tūkst. litų, tenkantis 1 darbuotojui, (5) užsienio kapitalo dalis bendrame kapitale, procentais, (6) šalies privataus kapitalo dalis bendrame kapitale, procentais, (6) šalies valstybinio kapitalo dalis bendrame kapitale, procentais. Lietuvos maisto pramonės kapitalo struktūra savininkų atžvilgiu 1998-2001 m. buvo stabili. Tam tikrų savininkų grupių valdomos dalys keitėsi labai nežymiai. TUl į šalies maisto pramonę didėjo greitesniais tempais nei į pramonę ar visą ekonomiką. Užsienio kapitalo dalis bendrame šakos kapitale nėra tapati TUl. Pastaruoju metu dauguma TUl į šalies maisto pramonę ateina kaip paskolos, o tai neturi įtakos užsienio kapitalo dalies pasikeitimui. Ekonominiai šalies maisto pramonės rodikliai 1998-2001 m. gerėjo lėtai.Kiek labiau pagerėjo 2001 m. po 1998-2000 m. vykusios rekonstrukcijos bei technologinio modernizavimo. Įmonių skaičius, didėjęs 1999-2000 m., pradėjo mažėti 2001 metais. Lietuvos maisto pramonės tam tikri sektoriai yra netolygiai išsivystę. Geriausi ekonominiai rodikliai pastebimi pieno pramonėje, paruoštų pašarų gamyboje, konditerijos pramonėje, cukraus gamyboje, alaus gamyboje. Mėsos bei duonos gamyba yra tarp atsiliekančių maisto pramonės šakų. Analizuojant įmones pagal jų dydį, darbuotojų skaičių, galima teigti, kad įmonėse, turinčiose iki 100 darbuotojų, veiklos efektyvumo rodikliai neaukšti, išskyrus pavienius sėkmingus pavyzdžius. Grupė įmonių, turinti 250-499 darbuotojus, gali būti laikoma „kritiniu tašku" šalies maisto pramonėje, nes šioje grupėje pastebimas aukštesnis už vidutinį veiklos efektyvumas. Analizuojant ryšį „užsienio kapitalo dalis-veiklos efektyvumas" galima teigti, kad kai kuriose veiklose yra tiesioginis bei teigiamas rodiklių priežastingumas. Tai pastebima tokiose veiklose kaip paruoštų pašarų gamyba, cukraus gamyba, konditerijos pramonė, kur didelė užsienio kapitalo dalis koreliuoja su aukštais veiklos efektyvumo rodikliais. Tačiau yra veiklų, valdomų šalies privataus kapitalo, kaip pieno produktų gamyba bei gaiviųjų gėrimų gamyba, kurių veiklos rodikliai taipogi geri. Šalies privatus kapitalas įgauna jėgą - ir finansinę, ir žinių - bei tampa pajėgus kartu su užsienio partneriais užtikrinti sėkmingą Lietuvos maisto pramonės veiklą.
