Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio palyginimas kai kuriose šalyse

LTDidžiąją dalį šalies nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų sudaro pridėtinės vertės bei fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Fizinių asmenų pajamų mokestis yra svarbiausias ir sudėtingiausias. Jis turi didelės įtakos valstybės pajamoms formuoti. Be to, jis atlieka labai svarbią pajamų perskirstymo funkciją. Straipsnio tikslas yra palyginti fizinių asmenų pajamų mokestį (FAPM) ir vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, Estijoje, Vengrijoje, Japonijoje ir Vokietijoje. Mokesčio tarifas priklauso nuo šalyje vykdomos socialinės, ekonominės politikos. Jis įvairiose valstybėse svyruoja – nuo 19 proc. iki 53 proc.: Lietuvoje – 33 proc., Estijoje – 26 proc., Vengrijoje – nuo 2 5 proc. iki 40 proc., Vokietijoje – nuo19 proc. iki 53 proc. Visose šalyse taikomas neapmokestinamas minimumas. Lyginant didžiausią ir mažiausią darbo užmokestį, ryškiausias skirtumas pastebimas Latvijoje – 442 LVL, t. y, didžiausias darbo užmokestis yra 6,2 karto didesnis už mažiausią, Lietuvoje –1864 Lt, arba 4,7 karto. Tiriant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir mokesčių tarifus, reikėtų aptarti ir realųjį darbo užmokestį, kuris rodo gyventojų perkamąją galią. Vokietijoje realus darbo užmokestis, išreikštas procentais, palyginti su ikiataskaitiniais metais, tendencingai didėjo. Tranzitinės ekonomikos šalyse dinamiškiausi buvo 1993–1995 m. Vengrijoje 1993–1994 m. realusis darbo užmokestis pakilo 11,1 proc., Estijoje – 23,9 proc., Lietuvoje – 50,8 proc.

ENState tax system is a complicated aggregate. Income tax is the most important constituent. The article deals with the analysis of interaction between the income tax and average monthly gross earnings. The author compares average monthly gross earnings with the smallest and biggest monthly gross earnings in such countries as Lithuania, Estonia, Latvia, Japan and Hungary. The indices of real earnings are presented in the article as well.