Tarptautinės ir nacionalinės baudžiamosios jurisdikcijos santykio aspektai: konkuruojanti papildanti jurisdikcija

LTJurisdikcijos papildymo principas yra naujas tarptautinėje teisėje, įtvirtintas 1998 m. Tarptautinės baudžiamosios teisės (TBT) Romos statute. Visų pirma tai yra nacionalinių teismų ir TBT jurisdikcijos kompromisas, kai tarptautinė teismo institucija suteikia pirmenybę nacionalinėms teisinėms sistemoms, tačiau išlieka aktyvi nacionalinių procesų stebėtoja. Tarptautinės teismo institucijos aktyvina savo jurisdikciją tik konkrečiai apibrėžtomis aplinkybėmis. TBT Romos statuto reglamentacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jurisdikcijos papildymo principo taikymo ribos, pagal kurias būtų galima tiksliau suformuluoti šio principo sampratą, nėra aiškiai nustatytos. TBT jurisdikcija remiantis papildymo principu kuriama taip, kad liktų erdvės valstybėms veikti. Papildymo principas nustato aiškias įsikišimo į nacionalinę jurisdikciją ribas, Romos statutas apibrėžia kriterijus, įsikišimo aplinkybes - kai valstybė nesugeba ar nenori vykdyti baudžiamojo persekiojimo. Romos statutas veikia jurisdikcijos papildymo principo pagrindu. Šios sistemos poveikį nacionalinei teisei geriausiai atskleidžia nacionaliniai Romos statuto įgyvendinimo veiksmai, bendradarbiavimo vykdant tyrimą mechanizmo kūrimas, na o TBT vykdomo tyrimo poveikis situacijai parodo įtaką pačiai valstybei gyvuoti. Apibendrinant aktyvaus papildymo principo reikšmę būtina pažymėti, kad nei TBT, nei valstybės negali veikti atskirai. Aktyvus papildymas sukuria sistemą, kurioje tarptautinė teismo institucija sąveikauja su nacionalinėmis institucijomis ir abi yra atsakingos už sėkmingą kelio nebaudžiamumui užkirtimą.

ENComplementary jurisdiction is new in the international law and enshrined in the Rome Statute of the ICC. This is first of all a compromise between the national and international jurisdictions, when international judicial institution gives priority to the national judicial systems, at the same time remaining active in the observation of national processes. The jurisdiction of the ICC is built in such a way that it leaves a space for the states to act. Principle of complementarity determines clear boundaries for the international judicial institution to intervene into the national jurisdiction. Still the Rome Statute does not establish margins of the application of the principle of complementarity, that could help to indicate clear concept of it. The analysis of active complementarity gives an implication that neither the ICC nor States could act separately from each other. Active complementarity creates the system in which international judicial institution interact with national ones and both at the same time are responsible for the effective prevention of the impunity. With the existence of lack of ICC actions it is necessary to establish strategy of the active complementarity, which could reduce possible threats and increase advantage. It is important that ICC clearly indicate its limited possibilities to prosecute and emphasise priority for the implementation of the responsibility at the national level.