Tarp Vilniaus ir Minsko: Lietuvos-Baltarusijos pasienio istorinis-kultūrinis paveldas
- Between Vilnius and Minsk: Historical and Cultural Heritage of Lithuanian-Belarusian Borderland
- Между Вильнюсом и Минском: историко-культурное наследие литовско-белорусского пограничья
LTKnyga Tarp Vilniaus ir Minsko: Lietuvos-Baltarusijos pasienio istorinis-kultūrinis paveldas yra dvišalės Lietuvos-Baltarusijos programos vykdyto projekto rezultatas. Projekto tema suteikė galimybę abiem projekto šalims-narėms atlikti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvavo menotyrininkai, kultūrologai, etnologai ir filosofai. Viename leidinyje pristatomi skirtingi tyrimų objektai ir įvairūs jų analizės metodai. Pasienio kultūrinis paveldas buvo tiriamas kaip daugiakultūrinis objektas. Tai sudarė galimybę atskleisti jo reikšmę abiejų šabų nacionalinei tapatybei. Leidinį sudaro pratarmė ir trys dalys, kuriose publikuojami 13 autorių straipsniai. Leidinyje aptariami Lietuvos ir Baltarusijos kultūriniai ryšiai: analizuojamas sakralinės architektūros ir dailės paveldas, XIX-XX a. pirmosios pusės meninio gyvenimo ryšiai, intelektualinių, kultūrinių ir mokslinių draugijų veikla, muziejinis paveldas, baltarusių kultūros tyrimų istoriografija Vilniaus aukštojoje mokyklojeir dabartinių Lietuvos-Baltarusijos pasienio erdvės tyrimų būklė. Baltarusijos mokslininkų straipsniai skirti LDK knygos meno istorijai, krikščionybės kulto dvasininko aprangai viduramžių epochoje, miestų ir miestelių palei Senąjį Vilniaus plentą specifikai, Minsko ir Vilniaus įvaizdžiams mitopoetinėje erdvėje, tradicinei medžio architektūrai Baltarusijos ir Lietuvos skansenuose. Rinkinys aktualus menotyrininkams, kultūrologams, etnologams, aukštųjų mokyklų humanitarinių specialybių studentams.
- P. 30-45. Krikščionių dvasininko paveikslas viduramžių Rytų Europoje
- P. 46-61. Tradicinė medžio architektūra Baltarusijos ir Lietuvos skansenuose
- P. 62-74. Baltarusijos ir Lietuvos pasienio vaidmuo LDK knygos meno istorijoje XVI-XVIII a
- P. 76-89. Minskas ir Vilnius mitopoetinėje erdvėje
- P. 90-111. XVIII a. LDK dailininko savimonė: Antano Grušeckio atvejis
- P. 112-144. Stebuklingojo trinitorių Jėzaus atvaizdo sklaidos XVIII-XX a. Baltarusijos (ir Lietuvos) šventovėse ypatumai
- P. 145-168. Karalinavo dvaras, jo gyventojai ir svečiai
- P. 169-184. Lietuvos-Baltarusijos pasienio kultūrinė erdvė: fenomenologinis vaizdas
- P. 186-206. Baltarusijos istorijos ir kultūros tyrinėjimai tarpukario Vilniuje
- P. 207-228. Gudų mokslo draugijos muziejus Vilniuje
- P. 229-253. Rašytinis tarpukario Vilniaus lietuvių ir baltarusių studentijos tapatumų raidos palikimas
- P. 254-270. Lietuvių kalbos polonizmų ir gudizmų segregacijos ypatumai Lietuvos ir Baltarusijos pasienio areale
