Thirteenth-century Lithuania: high hopes on difficult terrain

LTPublikacijoje skelbiamos 2 popiežiaus Aleksandro IV 1255 m. kovo 6 d. bulės Lietuvos karaliui Mindaugui. Pirmąja bule popiežius leido Mindaugui savo sūnų – sosto įpėdinį – vainikuoti karaliumi. Tai turėjo užtikrinti karališkos valdžios tęstinumą. Antrąja bule popiežius suteikė Mindaugui teisę valdyti užkariautas Rusios žemes. Bulių originalai saugomi Vatikano archyve. Skelbimi dokumentų tekstai lotynų kalba ir pateikiami S. C. Rowello atlikti vertimai į anglų kalbą. Aptariama Lietuvos geostrateginė padėtis ir valstybės susiformavimą lemusios aplinkybės. XIII a. I pusėje užkariautojų iš Vakarų iššūkis, Rusios nuosmūkis suteikė progą Lietuvai surasti savo vietą po saule. Sumanios politikos bei diplomatijos dėka 1251 m. Mindaugas užmezgė kontaktus su popiežiumi Inocentu IV ir gavo Romos katalikų bažnyčios krikštą. Tai buvo krikščioniškos valstybės gimimo pradžia. 1253 m. Mindaugas buvo vainikuotas karaliumi. 1255 m. kartu su Haličo-Volynės kunigaikščiais surengė žygį prieš totorius, tačiau viskas baigėsi tarpusavio konfliktu ir lietuvių pralaimėjimu. Čia skelbiamos bulės susijusios su skirtingais vidaus ir užsienio politikos dalykais, tačiau turi ir daug bendrumo. Visų pirma popiežius leido karūnuoti būsimą sosto įpėdinį, o po to patvirtino Mindaugo laimėjimus Rusios žemėse. Tai apibrėžia Mindaugo siekius ir leidžia matyti, kokios buvo pasekmės. Mindaugo karūna suteikė progą Lietuvai tapti viduramžių lotynų krikščioniškojo pasaulio dalimi, tačiau galiausiai ji liko Rytų Europoje kartu su rusėnais ir totoriais. Tai, ką padarė Mindaugas ir ką ketino atlikti, - viskas buvo sunaikinta, arba tik dalinai įgyvendinta.Reikšminiai žodžiai: Danilas iš Galičo; Galičo- Volynės kronika; Istorija; Istorija (XIII -XIV a.); Karaliai ir valdovai; Krikštas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mindaugas; Popiežiai; Tautvilas; Totoriai; Treniota; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Baptism; Chronicle of Galich-Volyn; Daniil of Galich; History; History (XIII -XIV c.); Kings and rules; Lithuania; Mindaugas; Pope; Tatars; Tautvilas; Treniota.

ENPublication includes 2 Pope Alexander's IV bulls of 6 March 1255 addressed to the King of Lithuania Mindaugas. In the first bull Pope allowed Mindaugas to crown his son, who was heir to the throne, king. This was to ensure the continuity of royal power. In the second bull Pope granted Mindaugas a right to rule over the conquered lands of Ruthenia. Original bulls are kept in the Vatican Archive. The texts of the documents in Latin as well as S. C. Rowell's translations into English are provided. The geostrategic situation of Lithuania and circumstances which led to the formation of the state are discussed. In the 1st half of the XIIIth century the challenge of the conquerors from the West and the decadence of Ruthenia presented Lithuania with an opportunity to find its place under the sun. Thanks to smart policy and diplomacy, in 1251 Mindaugas forged links with Pope Innocent IV and accepted baptism from Roman Catholic Church. It was the onset of the birth of a Christian state. In 1253 Mindaugas was crowned king. In 1255 Mindaugas together with the dukes of Galicia–Volhynia organised a crusade against Tatars, but it ended in a mutual conflict and defeat of Lithuanians. Bulls that are published here are related to different aspects of domestic and foreign policy, but also have a lot in common. Firstly, the Pope gave permission to crown the future heir to the throne, and then acknowledged achievements of Mindaugas in the lands of Ruthenia. It defines the aspirations of Mindaugas and allows to see what the consequences were. The crown of Mindaugas provided Lithuania with an opportunity to become a part of the medieval Latin-Christian world, however in the end it remained in Eastern Europe together with Ruthenians and Tartars. All that Mindaugas had accomplished and what he aspired to accomplish was destroyed or only partly implemented.