Globalization and urban culture

LTŠio straipsnio objektas – globalizacijos apraiškos tarpukario Kaune, kuris XX a. 2-5 dešimtmetyje tapo Lietuvos laikinąja sostine. Darbo tikslas – pasitelkus istorinę lyginamąją analizę, rekonstruoti globalizacijos procesus mieste. Straipsnyje apžvelgiami globalizacijos procesai, kurie veikė tarpukario Kauno kultūrą per atskiras asmenybes, visuomenines, kultūrines bei religines organizacijas. Darbe remtasi autorės empirine medžiaga, surinkta Kaune 1998-2003 m., tarpukario periodika, archyviniais šaltiniais iš Tado Ivanausko memorialinio muziejaus Obelynėje, Tado Ivanausko autobiografija, tarpukario amžininkų prisiminimais, statistikos medžiaga — Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenimis. Tyrimo duomenimis, visuomeninės, religinės, kultūrinės institucijos ir organizacijos tapo naujų kultūros fenomenų kūrėjomis. Tokie nauji kultūros reiškiniai kaip valstybinės kalbos ir valstybinio tautinio švietimo įsigalėjimas, pilietinis ir tautinis sąmoningumas, industrializacija, sekuliarizacija buvo modernios valstybės bruožai, kurie liudijo XX a. ketvirtojo dešimtmečio Kauno gyventojų mentaliteto pokyčius, t. y. perėjimą iš lokalinio į modernų nacionalinį mentalitetą. Per šiuos kultūros reiškinius pastebime miesto kultūros ir miestietiškos sąmonės apraiškas. Kultūros globalizacija tapo visuotiniu procesu, apėmusiu visą visuomenę. Individualios saviraiškos galimybės, atsivėrusios VDU akademiniame gyvenime, formavo inteligentijos socialinį sluoksnį ir naują miesto kultūrą, pasireiškiančią miestietiškos sąmonės užuomazgomis. Miestietiška kultūra reiškėsi mąstymo laisve ir įvairove. Naujai kultūriškai identifikuotas miestas tapo individualios patirties bei sąmonės savastimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Miesto kultūra; Kaunas; Etninė savimonė; Kultūros modernėjimas.

ENThe topic of the article is traits of globalization in the interwar Kaunas, which was the capital of Lithuania in the tenths – forties of the 20th century. The aim of the study is to review globalization processes in the city by employing comparative historic analysis. The article reviews globalization processes, influencing the culture of the interwar Kaunas through individual personalities, social, cultural and religious organizations. The study is based on the author’s empiric materials, collected in Kaunas in 1998-2003, interwar publications, archive sources from Tadas Ivanauskas memorial museum in Obelynė, Ivanauskas’s autobiography, reminiscences of interwar contemporaries, statistic materials according to the data of the first census of Lithuania’s residents in 1923. According to the study, social, religious and cultural institutions and organizations became the creators of the new cultural phenomena, such as entrenchment of the state language and national education, civil and national consciousness, industrialization, secularization, which were traits of a modern state, evidencing the mentality changes of the Kaunas residents in the thirties of the 20th century, i. e. a transition from the local to the modern national mentality. The said cultural phenomena show traits of urban culture and consciousness. Culture globalization became a universal process, involving the entire society. Possibilities of individual self-expression, which came into existence at Vytautas Magnus University, formed the social layer of intelligentsia and the new city culture, manifesting in urban consciousness. The urban culture manifested by the freedom and diversity of thinking. The culturally identified city became a centre of individual experience and consciousness.