Challenges of humour translation in fiction
LTAngliško humoro vertimo į lietuvių kalbą problematika nepakankamai tyrinėta. Straipsnyje aptariamas J. K. Jerome romano „Trise dviračiais“ įvairių humoro rūšių vertimas: pateikiamos teorinės įžvalgos, humoro, kaip fenomeno, klasifikacijos bei vertimo ypatumų klausimai. Humoras egzistuoja visame pasaulyje, bet jo perteikimas vertimo procese tampa tikru iššūkiu vertėjams. Tai atsitinka dėl kelių priežasčių: skirtingo mentaliteto, kultūrinių realijų gausumo, kurios, deja, dažniausiai yra neišverčiamos. Tyrimo metu paaiškėjo, jog knygoje „Trise dviračiais“ dominuoja ironija. Ji dažniausiai verčiama taikant konkretizacijos, pridėjimo ir substitucijos vertimo strategijas. Šios transformacijos yra neišvengiamos dėl anglų ir lietuvių kalbų struktūrinių skirtumų. Vertėjas yra priverstas vartoti konkretesnį žodį vietoj platesnę semantinę prasmę turinčio angliško varianto. Verčiant humorą ir siekiant išlaikyti originalaus teksto stilistinį vientisumą, vertėjas dažnai naudoja pridėjimą arba perfrazuoja. Galima teigti, jog knygos vertėjas Jonas Čeponis sugebėjo adekvačiai perteikti anglišką humorą. Nesėkmingo vertimo atvejams priskyrėme kelis aliuzijos perteikimo pavyzdžius. Aliuzijos, gausios kultūrinių realijų, buvo nelengvas iššūkis vertėjui, su kuriuo ne visada pavyko susidoroti.
ENThe problems of translating English humour into Lithuanian have not been thoroughly studied, therefore it has been chosen as a subject of this article. This research focuses on the analysis of examples of different sorts of humour in J. K. Jerome’s novel "Three Men on a Bummel" and compares the source text with the target text. The present paper is assigned to provide a theoretical framework of phenomenon of humour, its classification and translation peculiarities as well as to reveal the complexity of phenomenon of humour which exists in every part of the world, nevertheless, travels from one language to another with difficulties. The aim of the research is to identify and perceive the main challenges in translating humour that contains culture-specific items and instances of untranslatibility. Among the sorts of humour found in the book irony makes the largest part. It is most frequently translated using concretization, addition and substitution. Because of structural differences between the English language and the Lithuanian language the translator is obliged to either use a more concrete Lithuanian word for an English one having a wide meaning, add some extra words in the translated phrase, or substitute certain words in the source text by the ones of different part of speech in order to retain the style and the meaning of the original. It can be asserted that the translator managed to convey the humorous effect of irony, ridicule, bombast, and exaggeration successfully. The least successful examples of translating humour were certain instances of allusion containing particular cultural realia unknown to the Lithuanian reader.
