Klaipėdos problemos atspindžiai Lietuvos pasiuntinybės D. Britanijoje pranešimuose 1934-1939 metais

LTLietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Broniaus Kazio Balučio 1934-1939 m. į Lietuvą siųsta korespondencija (pranešimai, telegramos, Pro Memoria ir kiti dokumentai) yra svarbus informacijos šaltinis, tyrinėjant Klaipėdos problemą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Iš įvairių šaltinių (ypač iš pokalbių su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais) gauta medžiaga objektyviai atskleidžia britų politikų ir kitų diplomatinių atstovų nuomones Klaipėdos klausimu. B. K. Balutis laikėsi nuomonės, kad Klaipėdos regiono konvenciją pasirašiusių šalių, ypač Didžiosios Britanijos, paramą galima gauti tik diplomatinėmis priemonėmis ir suteikiant kitoms šalims reikiamą informaciją apie padėtį šiame regione. Jis nepritarė Lietuvos vyriausybės sprendimui užkirsti kelią provokiškų pažiūrų britams atvykti į nacių teismą Klaipėdoje. B. K. Balutis nepritarė griežtoms bausmėms Klaipėdos naciams, tikėdamasis, jog toks požiūris padės pelnyti palankią pasaulio poziciją ir suteiks tam tikrų nuolaidų iš Vokietijos pusės.Londone B. K. Balutis organizavo Lietuvos rėmėjų ratą iš politikų ir žurnalistų, kurie, tikėtasi, galėjo ginti Lietuvos interesus žiniasklaidoje, parlamente ir vyriausybėje. Ambasadorius stengėsi įtikinti britų politikus ir diplomatus, kad Klaipėda yra integrali Lietuvos valstybės dalis. Tiesą sakant, B. K. Balutis pervertino Didžiosios Britanijos paramą Lietuvai; jos susidomėjimas Lietuva mažėjo. Didžiosios Europos valstybės tuo metu sutelkė dėmesį į kitus klausimus, palikdamos mažesnes valstybes, tarp jų ir Lietuvą, likimo valiai. Netgi tokiomis aplinkybėmis B. K. Balutis mėgino teisinti D. Britanijos kapituliacinį žingsnį, atsižvelgdamas į santykių perspektyvą bei privalumus, kovojant dėl Klaipėdos krašto.

ENAn important source of information throwing some light on Klaipeda's problem in the fourth decade of the 20th century is the correspondence of Bronius Kazys Balutis, Lithuania's Minister Plenipotentiary, i. e., his reports, telegrams, Pro Memoria, and other documents, sent to Lithuania in 1934-1 939. This material, amassed from different sources, especially from conversations with the officials from Great Britain's Foreign Office, objectively reveals the opinions of British politicians and other diplomatic circles on Klaipėda's issue. Balutis was of the opinion that the support from Klaipeda's region convention signatories, especially from Great Britain, could be gained only by diplomatic means and by providing other countries with the right information about the situation in this region. He disapproved of the policy of Lithuanian government to prevent pro-nazi Britons from coming to the Nazi trial in Klaipeda. He was against severe punishment for Klaipeda's Nazis, believing that this attitude might dispose favorably world opinion and bring some concessions from Germany.In London Balutis organized a circle of Lithuania's supporters from amongst the ranks of politicians and journalists who were willing to defend Lithuania's interests in mass media, parliament, and government. The ambassador tried to convince the British politicians and diplomats of the necessity to retain Klaipeda as an integral pan of the Lithuanian state. Actually, Balutis overestimated Britain's support for Lithuania; its interest in Lithuania's problems staned diminishing. The great European powers focused on other matters at that time, leaving smaller states, like Lithuania, at the mercy of fate. Even under these circumstances Balutis tried to justify Britain's treacherous step foreseeing the necessity and benefit of good future Lithuanian-British relations in regaining Klaipėda's region.