Lietuvių išeivijos santykių su okupuota Lietuva dinamika XX a. 6-9 dešimtmetyje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių išeivijos santykių su okupuota Lietuva dinamika XX a. 6-9 dešimtmetyje
Alternative Title:
Dynamics of Lithuanian émigré - homeland relationship (1960-1990)
In the Journal:
Istorija [History]. 2001, Nr. 47, p. 34-47, 78-79
Keywords:
LT
Emigracija; Išeivija; Išeivijos požiūris į sovietinę Lietuvą; Išeivijos ryšiai su gimtine; Kultūriniai ryšiai; Lietuvių emigracija; Lietuvių išeivija; Lietuvių išeivių politinės srovės.
EN
Cultural relationship; Emigration; Emigration approach to Soviet Lithuania; Emigre–Homeland relationship; Lithuanian emigration; Lithuanian emigre; Lithuanian emigre political streams.
Summary / Abstract:

LTLietuvių išeivijos santykius su Lietuva po Antrojo pasaulinio karo galima skirti į dvi fazes: šaltojo karo laikotarpį, trukusį iki 7 dešimtmečio vidurio, ir atlydį po to. Iki 7 dešimtmečio vidurio ryšių su kraštu tiesiog nebuvo, kadangi pokario metais okupacija ir sovietinė santvarka tą draudė. 7 – ajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga šiek tiek atlaisvėjo ir siekė praplėsti kultūrinius ryšius su Vakarais. Sovietinė Lietuva pradėjo priimti pavienius ar grupinius turistus. 7 dešimtmečio pabaigoje įvyko pirmieji kultūriniai mainai tarp Lietuvos lietuvių ir išeivių. Tarptautinių santykių pokyčiai vertė išeivius diskutuoti apie Sovietų Sąjungos mėginimus vystyti kultūrinius mainus su Vakarais. Kai kurie išeiviai norėjo atkurti artimesnius kultūrinius ryšius tarp išeivių ir Lietuvos. Jie teigė, kad tokie ryšiai svarbūs išeivių etninės tapatybės iššsaugojimui, be to, izoliacija trukdė ir gyvenantiems Lietuvoje, nes nebuvo ribojo galimybes susipažinti su Vakarų meno ir mokslo naujovėmis. Ryšių atnaujinimui su Lietuva priešinosi ALT, VLIK, senesnės politinės partijos ir kai kurie vyresnieji pabėgėliai. Jie reikalavo, kad ryšiai su Lietuva būtų apriboti privačiais kontaktais ir teigė, kad palaikyti viešus ryšius su Sovietine Lietuva reiškė Lietuvos Respublikos teisės į nepriklausomybę paneigimą.Svarbiausias opozicijos argumentas - ryšiai su Sovietų Sąjunga bus pagrindas, kuriuo pasinaudodama Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia nutrauks Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politiką. Kitas argumentas – JAV valdžia uždarys po Antrojo pasaulinio karo vis dar tebeveikiančią nepriklausomos Lietuvos Respublikos pasiuntinybę Vašingtone. Vis labiau pasiskirstant į grupes palaikančias ir priešiškas ryšiams su Lietuva, buvusių politinių partijų afiliacijos ir ideologijų skirtumai pamažu prarado prasmę. Galiausiai liko tik dvi partijos: pritariančios artimesnių ryšių palaikymu su Lietuva ir tam prieštaraujančios. Ryšių su Lietuva atsiradimas ir to sukeltas sąmyšis sukėlė pokyčių visuomenėje ir JAV emigrantų pasaulėžiūroje. Pabėgėliai galėjo pamatyti Lietuvos tuometinę situaciją ir pasiekimus. Daugybė išeivijoje gimusių jaunuolių, aplankę Lietuvą, surado savo etninę tapatybę ir tapo aktyvesni Lietuvos klausimu. Ryšių su Lietuva opozicijos laikotarpiu, ALT ir VLIK prarado išeivių pasitikėjimą, o Pasaulio lietuvių bendruomenė perėmė valdžios ir mokytojo vaidmenį. 1980 m. pradžioje vis daugiau emigrantų ir jų vaikų pradėjo keliauti į Lietuvą. Tai buvo svarbiausias faktorius, baigęs konfliktą tarp pasisakančių už ryšius su Lietuva ir opozicijos. 9-ajame dešimtmetyje opozicijos beveik nebeliko. [versta iš angliškos santraukos]

ENThe relations between the Lithuanian emigres and Lithuania after World War II can be divided into two phases: the cold war period lasting until the mid-sixties and the thaw that followed it. Until the mid-sixties there were simply no relations with Lithuania, since the post· war years of Stalinist repression made any contact impossible. In the sixties liberalization look place in the Soviet Union; the Soviet Union initiated a policy that sought to expand cultural relations with the West. Soviet Lithuania started admitting tourists into the country both individually and in groups. By the end of the sixties the first cultural exchanges took place between Lithuanians in the homeland and their emigre counterparts. The change in international situation had an influence on discussion among emigres about the Soviet Union's attempt to develop cultural exchanges with the West. Some emigres called for closer cultural ties between the diaspora and Lithuania. They claimed that contacts were beneficial to preserving the ethnic identity of the diaspora and that isolation was harmful for those living in Lithuania, since it prevented them from keeping in line with the advances in science and humanities taking place in the West. Opposed to ties with Lithuania were ALT, VLIK, the older political parties, and some members of the order generation. They demanded that relations with Lithuania be limited to private contacts and claimed that official relations with Soviet Lithuania were equivalent to the denial that the independent Lithuanian republic had a legal right to exist.Their main argument was that the contacts with the Soviet Union would cause the United States government to abrogate its policy of not recognizing Lithuania's incorporation into the Soviet Union. Another argument was that the United Slates would close the Lithuanian legation in Washington, which had been in action since 1940. As the division regarding closer ties with Lithuania deepened, former political party affiliations and ideological differences lost much of their meaning. Only two parties remained: those in favor of closer relations with Lithuania and those in opposition. Developing relations with Lithuania and the controversies on this issue caused some changes in the community and in the outlook of emigres in the United States. Emigres became more aware of Lithuania's present situation and its achievements; as a result of visits to Lithuania many younger people born abroad discovered their ethnic identity and became mare active in Lithuania's affairs. During the years of opposition to relations with Lithuania, ALT and VLIK lost prestige among the emigres, and the World Lithuanian Community assumed their role as leaders and mentors. During the early 1980's, more and more emigres and their children started travelling to Lithuania. This was the most important factor in deciding the outcome of the conflict between those favoring relations with Lithuania and those opposed. By the beginning of the eighties the opposition to contacts with Lithuania was coming to an end. [text from author]

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41331
Updated:
2018-12-17 10:56:38
Metrics:
Views: 91    Downloads: 35
Export: