Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 1990-2000 metais
LTPo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo susidūrus su konkrečiomis šalies ūkio pertvarkos problemomis paaiškėjo, kad kuriant naują Lietuvą neišvengiama šalies ūkio griūtis, kad nepajėgiame įveikti paūmėjusių neigiamų socialinių reiškinių. Straipsnyje siekiama išanalizuoti užimtumą ir nedarbą Lietuvoje 1990–2000 metais. Ypač skaudžiai Lietuvos žmones paveikė užimtumo mažėjimas ir nedarbo augimas. Šiuos procesus pereinamuoju laikotarpiu lemia labai įvairios priežastys. Tai valstybinės nuosavybės privatizavimas; struktūrinis buvusių stambių socialistinių įmonių pertvarkymas; pramonės įmonių, žemės ūkio bendrovių, bankų bankrutavimas; veikiančių įmonių modernizavimas bei iki tol buvusio darbo vietų skaičiaus sumažinimas; nekvalifikuotos ir mažai kvalifikuotos darbo jėgos paklausos mažėjimas darbo rinkoje ir kt. Nuo 1991 iki 1999 m. šalies darbo jėgos ištekliai sumažėjo maždaug 108,4 tūkst. darbuotojų. Užimtumo mažėjimas ir nedarbo augimas sukelia ilgalaikius neigiamus padarinius šalies ūkio raidai ir gyventojų gerovei. Reikia pažymėti, kad nedarbo prevencinių priemonių taikymas, tarkime, viešųjų darbų organizavimas, užimtumo rėmimas, bedarbių įdarbinimas, laisvų darbo vietų paieška, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas kol kas nedavė lauktų rezultatų. 1999 m. Lietuvos darbo rinkoje nedarbas pasiekė aukščiausią lygį. Užregistruota 254,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. 2000-ųjų metų darbo rinkos prognozės yra gana pesimistinės. Lietuvos darbo biržos atlikti tyrimai rodo, kad padėtis užimtumo ir nedarbo srityje ir toliau blogės.
ENAfter the restoration of independence Lithuanian economy faced serious problems. The production of the gross national product dropped, consequently the level of unemployment increased. In the years 1990-2000, unemployment reached the level of 15% and is still increasing. Labor market predictions for the year 2000 are not comforting. It is supposed that unemployment will increase. especially among unskilled workers and people whose occupations do not meet labour market requirements. More and more people will find it difficult to get fu ll time jobs. Regional unemployment distribution will remain noticeable. The level of unemployment in some of the regions may reach a20% level, while in others - that of 5%. The rise of unemployment brings about serious consequences, the main of which is the devaluation of labour force. Unemployed people lose their qualifications, professional skills, and the acquired knowledge. The efforts to curb this process, proposed by Lithuanian labour exchange, have not yielded the tangible results yet.
