Naujieji Valstybės kontrolės statuso bruožai eurointegracijos dokumentų kontekste

LTFormuojant ir tobulinant Respublikos viešųjų finansų kontrolės sistemą ir atskiras jos grandis, žengtas labai reikšmingas žingsnis: Lietuvos Respublikos Seimas 2001-ųjų metų gruodžio 13 d. priėmė naująjį Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymą. Įstatyme daugelis straipsnių naujai interpretuoja šios institucijos teisinę padėtį lemiančius reiškinius ir klausimus. Jame nemažai naujovių, kurių atsiradimą sąlygojo šios institucijos ilgametės praktikos ir jos tobulinimo apibendrinimas ir tam tikras dalinis pasinaudojimas užsienio šalių aukščiausiųjų kontrolės (AK) institucijų veiklos ir jų statuso teisinio reglamentavimo praktika bei INTOSAI ir EUROSA dokumentais ir standartais. Tačiau yra ir akivaizdžių šio teisės akto trūkumų ir nesklandumų. Visų pirma - ir tai svarbiausia - ruošiant šio įstatymo projektą, nebuvo pasinaudota jau aukščiau minėtų tarptautinių ekspertų ir jų darbo grupių rekomendacijomis, kurios buvo specialiai skirtos būtent tokių, kaip Valstybės kontrolė, institucijų teisinio statuso tobulinimui. Kai kurios šio įstatymo nuostatos visiškai neatitinka šiuolaikinio teisės mokslo pasiekimo lygio. Liko neatsižvelgta taip pat ir INTOSAI aukščiausiojo organo - XVII Kongreso siūlymus prisiimti AK naujas funkcijas, kurios šiuo metu ypač aktualios. Valstybės kontrolės, kaip reikšmingos institucijos, nepriklausomumas liko deklaruotas tik formaliai. Lieka iki šiol neišspręsta ir dar viena problema - tai minėtos institucijos konstitucinio statuso reglamentavimas Lietuvos Konstitucijoje sutinkamai su INTOSAI Limos deklaracijos rekomendacijomis.

ENWhen forming and improving the system of public finance control of the republic, a very significant step has been made: on 13 December 2011 the Seimas of the Republic of Lithuania adopted a new Republic of Lithuania Law on National Audit Office. A great many of articles of this law provide for a new interpretation of the factors and questions determining the legal status of this institution. It contains many novelties offered by summarising the durable practice of this institution and its improvement and partial reference to activities by foreign general audit institutions and practice in the field of regulation of their legal status as well as the documents and standards of INTOSAI and EUROSA. However, obvious drawbacks and problems are observed in this legal act. First and foremost, recommendations of the above international experts and their working groups, which were aimed at the improvement of the legal status of such institutions as the National Audit Office, were not used when drafting the law. Some of the provisions of the law are totally inconsistent with the level of the contemporary science of law. The recommendation of the INTOSAI highest authority, i.e. the 17th Congress, to introduce new currently relevant functions for the National Audit Office, was also ignored. The independence of the National Audit Office as a significant institution has remained only formal. There is also another problem, which has been left unresolved. It is the regulation of the status of the above institution in the Constitution of Lithuania in conformity with recommendations of the INTOSAI Lima declaration.