Žalgirio vėliavų rekonstrukcijos

LTMūšio lauke laimėta vėliava - aukščiausio rango trofėjus - visada simbolizuodavo nugalėtojo triumfą ir nugalėto priešo pažeminimą. Kariniai ženklai būdavo sudedami bažnyčiose, dažniausiai didžiausiose šventovėse, kaip padėka Dievui ir šventiesiems, padėjusiems nugalėti priešą. Nors esama gausių ir įvairialypių istoriografinių bei literatūrinių šaltinių, šlovinančių 1410 m. pergalę prieš Vokiečių ordiną, nėra jokių abejonių, kad Žalgirio mūšio atminimas išliko Jono Dlugošo (Jan Długosz) pastangomis. Straipsnyje pristatomas J. Dlugošo sudarytas kryžiuočių vėliavų katalogas. Šis lenkų metraštininkas įamžino ne tik patį neprilygstamos svarbos įvykį, bet ir kautynėse paimtų vėliavų ekspoziciją mūšio lauke, prie karališkosios palapinės-koplyčios, bei 1411 m. lapkričio 25 d. vykusias triumfo eitynes su trofėjais iš Nepolomicų į Krokuvos Skałką, o paskui 52 kryžiuočių vėliavų iškabinimą Vavelio katedroje prie Lenkijos globėjo šv. Stanislovo (Stanisław) kapo. Praėjus daugiau negu 35 metams po didžiojo mūšio, po naujų laimėtų kautynių Prūsijoje - prie Koronovo (1410) ir Dombkų (Dąbki, 1431), J. Dlugošas surašė ir smulkiai apibūdino visas vėliavas, padovanotas kaip padėkos ženklus, liepė jas išmatuoti ir atlikti jų spalvotus atvaizdus. Metraštininko tekstas apie būtinumą kopijuoti aplink Šv. Stanislovo altorių iškabintas Žalgirio mūšio vėliavas, siekiant jas apsaugoti nuo fizinio poveikio, netgi buvo pavadintas J. Dlugošo testamentu. Tai nulėmė istorinę poziciją, susiformavusią Abiejų Tautų Respublikos padalijimų laikais, ir padėjo atsirasti vienam žavingiausių civilizacijos fenomenų - cikliškam tų trofėjų kopijų atkūrimo reiškiniui.Reikšminiai žodžiai: "Banderia Prutenorum"; J. Dlugošas; Rekonstrukcija; Vavelio karališkoji pilis; Žalgirio mūšis, 1410; Žalgirio vėliavos; "Banderia Prutenorum"; Grunwald banners; J. Dlugosz; Reconstruction; The Battle of Grunwald; The Grunwald banners; The Wawel Royal Castle.

ENThe highest trophy, i.e. the flag obtained as the result of a victory on the battlefield, has always symbolised the triumph of the victor and the indignity of the conquered enemy. Military symbols were kept in churches, usually in sanctuaries, and symbolised gratitude to the Lord and the saints, who helped win against the enemy. Despite the existence of vast and versatile historiographical and literary sources glorifying the victory over the Teutonic Order in 1410, there are no doubts that the memory of the Battle of Grunwald was preserved through Jan Długosz’s efforts. The article presents the catalogue of crusaders’ flags compiled by Jan Długosz. This Polish chronicler eternalised not only this extremely significant event, but also the flags taken during the fight and exposed at the battlefield next to the King’s tend-chapel, as well as the triumphal procession of 25 April 1411 with trophies from Niepołomice to Skałka in Krakow and the hanging of 52 Crusaders’ flags in the Wawel Cathedral next to the grave of the patron of Poland Saint Stanislaus. With 35 years having passed after the great battle, after new victorious fights in Prussia near Koronowo (1410) and Dąbki (1431), Jan Długosz registered and described in detail all flags donated as tokens of gratitude. The chronicler’s text about the necessity to make copies of the flags of the Battle of Grunwald hanging around the altar of St. Stanislaus in order to protect them from physical impact was even referred to as Jan Długosz’s testament. This determined the historical position formed during the times of the division of the Republic of the Two Nations and encouraged the birth of one of the most interesting phenomenon of the civilization, i.e. cyclic restorations of copies of those trophies.