Ir visą vokiečių jėgą sumušė: Žalgiris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasakojime

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ir visą vokiečių jėgą sumušė: Žalgiris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasakojime
Alternative Title:
And they defeated the entire German forces: an account of Grunwald from the chronicle of the Grand Dukes of Lithuania
Authors:
Kuolys, Darius
In the Book:
Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos: tarptautinės parodos katalogas, 2010 m. lapkričio 10 d. - 2011 m. sausio 30 d., Vilnius. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2010. P. 156-168
Subject Category:
LT
13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; Atsiminimai. Biografijos / Memories. Biographies; Vienuolijos / Monasteries; Mitai. Legendos. Padavimai / Myths. Legends. Stories; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; Mokslo istorija / History of science; Baltarusija (Belarus); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Rusija (Russia); Ukraina (Ukraine).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama Žalgirio mūšio vaizdavimo istorija: stebima, kaip ji įrašoma į bendrąjį tautos naratyvą, kokios simbolinės reikšmės teikiamos mūšio paveikslui, kokios didaktinės ištarmės jam priskirtos. 1519–1525 m. sudaryta Bychovco kronika Žalgirio mūšį aprašė iš esmės nauja kalba. Santūrius ankstyvųjų metraščių pranešimus pakeitė emocingas, ryškia ideologine polemika prisodrintas aprašymas. Šis lenkus nuvertinęs ir pašiepęs lietuviškas Žalgirio paveikslas buvo tiesioginis atsakas į M. Mechovitos istorijoje (1519, 1521) prikeltą J. Dlugošo Žalgirio aprašą. Taip XVI a. pradžioje susidūrė du priešiški, skirtingoms tautinėms ideologijoms palenkti, vienas kitą neigiantys Žalgirio mūšio aprašymai. Istorikas ir poetas M. Strijkovskis pamėgino suderinti šiuos du priešiškus naratyvus pirmojoje spausdintoje Lietuvos istorijoje. „Kronikoje“ (1582) iškeliamas ne tik abiejų Gediminaičių, karo vadų didikų, bet ir visos bajorijos karinis vaidmuo. Tautos tapatybei reikšmingu simboliu Žalgiris buvo paverstas Jono Radvano poemoje „Radviliada“ (1592). XVII a. viduryje A. Vijūkas–Kojalavičius pateikė barokinę Žalgirio įvykių interpretaciją. Su jėzuitų istoriku iš esmės nesutikęs Simonas Daukantas pirmąsyk lietuviškai sukurtoje tautos istorijoje (1822) Žalgirio mūšį pavertė Vytauto ir lietuvių tautos didybės paveikslu. Daukanto amžininkas T. Narbutas lenkiškai rašytoje „Lietuvių tautos istorijoje“ (1839) stengėsi į vieną pasakojimą sudėti skirtingus šaltinius, tačiau jų aprašymus taisė, pateikdamas savą, lietuviams palankesnę, Lietuvos garbę ginančią mūšio interpretaciją.

Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41237
Updated:
2022-01-02 15:11:01
Metrics:
Views: 25
Export:
Download