Krikščioniškosios pasaulėžiūros atspindžiai 1941 m. tremtinių gyvenime
LTVienas iš XX a. 5-ojo ir 6-ojo dešimtmečio Lietuvos gyventojų sukrėtimų – tremtys. Tačiau okupantų vykdytos Lietuvos žmonių tremtys, turėdamos vienodus tikslus, skyrėsi pagal sąlygas. Pirmoji (1941 m.) tremtis buvo žymiai sunkesnė tiek dvasiniu, tiek fiziniu požiūriu. Ji skyrėsi pirmiausiai tuo, kad tremtinių šeimos liko be suaugusių vyrų (jie buvo sukišti į lagerius). Palyginus su pokario išvežtaisiais, 1941 m. tremtiniai buvo skirtingų luomų – įvairių socialinių, tautinių bei konfesinių sluoksnių atstovai. Fizinę egzistenciją dar labiau sunkino karas. Nebuvo jokių ryšių su Lietuva. Išvardintos aplinkybės skatino neigiamą santykį su aplinka, klibino ir dorovinius žmonių pagrindus, grėsė pavojus prarasti religingumą. Šis rūpestis gulė ant motinų pečių. Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, tremtinių etinės nuostatos buvo paremtos krikščioniškąja morale, kuri savo ruožtu buvo grindžiama Dekalogu bei Bažnyčios įsakymais. Nukrypimas nuo jų ne visada priklausė nuo atskiro žmogaus. Pavyzdžiui, tremtiniai privalėjo dirbti sekmadieniais, negalėjo laikytis „Septynių sakramentų“. Tačiau kai kurie Dekalogo įstatymai tremtyje buvo ypač aktualūs: gerbk savo tėvą ir motiną, nekalbėk netiesos, negeisk nė vieno daikto, kuris yra tavo artimo.
ENAmong the biggest tremors for Lithuania’s residents in the forties and fifties of the 20th century was the exile. But while the objectives of exiles of Lithuanian people by occupants were similar, the exile conditions were quite different. The first exile of 1941 was much harder both in physical and spiritual terms. First and foremost it was different by the fact that it left families without grown men (they were exiled to camps). Compared with the postwar deportees, those in 1941 belonged to different castes, they were representatives of different social, national and confessional layers. Their physical existence was even more aggravated by war. There was no communication with Lithuania. Those circumstances resulted in negative relation to the environment, affected the people’s morals and raised threat to their religiousness. This concern was one of the mothers. Despite the hard living conditions, the ethnic standing of those in exile was based on Christian morals, which in turn was based on the Ten Commandments and orders of the Church, deviations from which not always depended on an individual person. For instance, the deportees were forced to work on Sundays, could not observe the “seven sacraments”. However, certain laws of the Decalogue were of the utmost relevance, such as: thou shall honour your father and mother, thou shall not lie and thou shall not covet anything that belongs to your neighbour.
