Žmogus ant minos

LTStraipsnyje publikuojami atsiminimai apie  žurnalistą, redaktorių, rašytoją, vertėją Juozą Keliuotį, kartu atskleidžiamas ir darbas, cenzūra, bei ideologinės bei asmeninės intrigos sovietinių laikų „Literatūros ir meno“ savaitraščio redakcijoje. Autorius mintimis grįžta į 1958-1959 metus, kai jis buvo ką tik baigęs Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių filologiją, ir buvo ką tik pradėjęs dirbti savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Autorius pasakoja apie savo studijų pabaigą ir komplikuotą kelią į šį savaitraštį, susitikimą su Juozu Keliuočiu, leidusiu „Naujosios Romuvos“ žurnalą ir už tai du kartus sovietinės valdžios kalintu. Pasakojamos sunkios J. Keliuočio darbo paieškos, veikla „Literatūroje ir mene“, atskleidžiama J. Keliuočio asmenybė, jo erudicija, studijos Sorbonos universitete. Pažymima, kad J. Keliuotis mokėjo daug užsienio kalbų, studijuodamas užsienyje turėjo galimybę susipažinti su Europos literatūra, daile, muzika ir filosofija, buvo ambicingas, intelektiškai sąžiningas. Parodoma skurdi J. Keliuočio buitis. Pasakojant darbinius reikalus, J. Keliuočio reakciją į tam tikrus tuometinius kultūrinius įvykius, atskleidžiamos jo vertybinės orientacijos, jo nekonformistinis charakteris, trukdęs prisitaikyti sovietinėje erdvėje. Atsiminimuose pateikiama daug medžiagos ne tik apie J. Keliuotį, bet ir apie kitus to meto garsius literatūros bei kultūros veikėjus, apie jų pastangas prisitaikyti prie sovietmečio reikalavimų, apie ėjimą į kompromisus ir su valdžia, ir su savo sąžine.

ENThe author of the article reminisces about the year 1958-1959, the time when he had just graduated from Vilnius University, where he studied Lithuanian philology and had just started working for the weekly Literatūra ir Menas (Literature and art). He was introduced to Juozas Keliuotis, a well-known culture worker of the independent Lithuanian State, the publisher of the most famous non-Catholic modernistic weekly magazine Naujoji Romuva and was imprisoned in Soviet camps twice. The author met Keliuotis as a person who was looking for a job. Keliuotis, who had studied at Sorbone University, knew foreign languages, had wide knowledge in the 20th century Western European literature, art, music and philosophy, had access to foreign books and would not comply with the Soviet ideology, was persecuted and destroyed by the Soviet intelligence. Sketches of Keliuotis' character as a literary figure and a personality are created on the basis of informal conversations in the editor's office. The author of the memoirs claims to have witnessed Soviet bureaucrats dismiss Keliuotis from creative activity for the third time, without taking pains to imprison or torture him this time.