Dvasinė žmonių globa ir kova dėl religijos Lietuvoje XVII-XVIII a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dvasinė žmonių globa ir kova dėl religijos Lietuvoje XVII-XVIII a
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai. 2004, Nr. 4, p. 188-191
Keywords:
LT
17 amžius; 18 amžius; Religija / Religion.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas patrono teisės ir dvasinės globos aptarimui. XVII–XVIII a. Lietuvoje įsitvirtino dvasinė pavaldinių globa, kurią galima pavadinti religine prievarta. Pavaldinių dvasinė globa įgijo patronato teisės pavadinimą. Darbe tyrinėjami istoriniai faktai, kurie liudija apie prievoles bažnyčiai. Lietuvos Bažnyčia uoliai vykdė potridentinės visuotinės Katalikų Bažnyčios reikalavimus. Pateikti faktai rodo, kad religinė prievarta pavaldiniams buvo diktuojama iš Varšuvos karalių Vazų per valstybinių dvarų valdytojus ir ne be jų iniciatyvos. Dvasinė globa baudžiauninkams buvo neatsiejama nuo bendro religinio nusistatymo. XVIII a. antroje pusėje neliko XVII amžiui būdingų nuostatų ir fizinės prievartos. XVIII a. pirmoje pusėje dar pasitaikydavo religinės prievartos ir bausmių. Religinė prievarta buvo taikoma žmonių mažumai, apsileidusiai, linkusiai į raganavimą ar net saugojusiai pagoniškus reliktus. Absoliuti žmonių dauguma buvo giliai religingi, pamaldūs. Tai liudija parapijų vizitacijos ir vyskupų pranešimai į Romą. Žmonių pamaldumą rodo bažnytinis giedojimas, masinės procesijos į laukus, brolijos, Kryžiaus keliai, susirinkimai reikšmingesnių švenčių metu žymesnėse vietose (Žemaitijoje ir Lietuvoje). Kunigai mokė žmones ne tik bažnyčiose, bet lankė juos ir namie. Lietuvos elito polonizacija nepalaužė Lietuvos kamieno – liaudies, kuri liko ištikima Bažnyčiai, jos mokymui ir savo etninei kultūrai.Reikšminiai žodžiai: Dvasinė globa; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Patronato teisė; Religija; 17 amžius; 18 amžius; 17th-18th centuries; Lithuania; Patronage right; Religion; Spiritual care; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe article is devoted to discussing spiritual care and the rights of a patron. In 17th-18th centuries, a spiritual mentorship of subjects, that can be called religious coercion, was established in Lithuania. The spiritual mentorship of subjects gained the title of the right of patronage. The paper explores the historical facts that testify about the obligations to the church. The Church of Lithuania was diligently pursuing the requirements of post-Tridentine general Catholic Church. The facts provided in an article show that the religious coercion against the subjects was dictated by Vasas, rulers of Poland, through the governors of state estates and not without their initiative. Spiritual care for the serfs was inseparable from the general religious attitude. In the second half of the 18th century, there were no specific provisions and physical violence characteristic of the 17th century. In the first half of the 18 century, however, religious coercion and punishments were a rare occurrence, but would still happen nonetheless. Religious coercion was implemented towards a minority of people that were dressed badly, were prone to witchcraft or even protected pagan relics. The absolute majority of people were deeply religious, prayerful. This is evident from the visitations that would take place in parishes and messages that the bishops would send to Rome. The fact that people were prayerful is indicated by singing in churches, mass processions outdoors, fraternities, Way of the Cross, gatherings in more popular places (in Samogitia and Lithuania) during more significant holidays. The priests taught people not only at churches but also visited them at home. Polonization of the Lithuanian elite did not break the Lithuanian people who remained faithful to their ethnic culture, the Church and its teaching.

ISSN:
1392-6845
Related Publications:
Pasaulietinis ir šventinis laikas Lietuvos kaime : ištakos, suvokimo formos ir raiška XX a. / Jonas Mardosa. Liaudies kultūra. 2010, Nr. 1, p. 16-25.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41137
Updated:
2022-02-22 22:50:05
Metrics:
Views: 13    Downloads: 2
Export: