Pašto ženklų byla

LTStraipsnyje apžvelgiama 1932 m. įvykusi viena garsiausių XX a. I pusės Lietuvos finansinių aferų – vadinamoji pašto ženklų byla. Nusikaltimas buvo išaiškintas tik po 10 metų. Tai buvo ištisa nusikalstamų veiksmų sistema, kurią sudarė piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, klastojimas ir kiti nusikaltimai. 1932-ųjų rudenį Valstybės kontrolierius gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad vyksta slaptas Lietuvos pašto ženklų spausdinimas ir platinimas. Patikrinus informacija pasitvirtino. Nustatyta, kad Pašto valdybos sandėlyje yra per daug 1923 m. pirmosios naujosios valiutos standartinių ženklų laidos trijų ir penkių litų nominalo ženklų. Kartu buvo nustatytas kitų rūšių ženklų trūkumas, lygus 2 860 500 Lt. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad dalis – padirbti. Buvo apkaltinti Pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga, Klaipėdos pašto viršininkas Jonas Augūnas, Kauno pašto vyriausiasis kasininkas Adomas Vasiliauskas ir pašto valdininkas Jonas Jurkšaitis bei dar vienas valdininkas Jonas Šimanskis. Minėti asmenys sulaukė bausmių, tačiau 1935 m. sprendimas buvo pakeistas, o dar po metų – atnaujinta byla. 1937 m. gegužės 18 d. Vyriausiasis Tribunolas paskutinį kartą panaikino Apeliacinių rūmų sprendimą ir bylą Augūno, Vasiliausko ir Jurkšaičio atžvilgiu nutraukė. Nepaisant teismo sprendimo, byla paliko daug klausimų. Detaliai apžvelgiamos įvairios versijos, analizuojama nusikaltimo schema ir veiksmų planas, nusikaltimo motyvai ir organizatoriai bei diskutuojama, kodėl ekspertu buvo pasirinktas dailininkas Adomas Varnas – geras A. Sruogos bičiulis.

ENThe article reviews one of the most famous financial affairs of the first half of the 20th century that took place in 1932 - the so-called postage stamp case. The crime was only solved after 10 years. It was a complete system of criminal acts consisting of abuse of authority, forgery and other crimes. In the autumn of 1932, the State Controller received an anonymous report about the secret printing and distribution of Lithuanian postage stamps. The information has proven to be true. It was found that there were too many currencies of the first new edition of a standard currency of 1923 of 3 and 5 litas denominations in the warehouse of the Post Office At the same time, a shortage of other types of currencies was detected that was equal to 2,860,500 Lithuanian litas. After examination, it turned out that some of it was forged. The director of the Post Office Adolfas Sruoga, manager of Klaipėda Post Office Jonas Augūnas, Chief Cashier of Kaunas Post Office Adomas Vasiliauskas, official of Post Office Jonas Jurkšaitis and one other official Jonas Šimanskis were accused. The aforementioned people were sentenced, but in 1935 the decision was changed, and one year later the case was resumed. On May 18, 1937, the Chief Tribunal repealed the ruling of the Court of Appeal for the last time and dismissed the case against Augūnas, Vasiliauskas and Jurkšaitis. Despite the court's decision, the case left a lot of questions. The article reviews various versions, analyses the crime scheme and action plan, motives and organizers of the crime and discusses why painter Adomas Varnas, a good friend of Adolfas Sruoga, was chosen as the expert.