Pakeliui į elegantiškas šventyklas: magiškoji Antano Vaičiulaičio proza

LTStraipsnyje, skirtame poeto Antano Vaičiulaičio 10-osioms mirties metinėms, įdėmiau įsižiūrima, kas šiandien iš rašytojo kūrybos lieka aktualu ir vertinga. Vaičiulaitis jau seniai nebėra netikėtas fenomenas: jo prozos kūriniai įtraukiami į mokyklų programas, studentai lituanistai įprato remtis jo kritikos straipsniais, 2002 m. Frankfurto knygų mugėje jis pateko į verstinų, geriausiai Lietuvą reprezentuojančių rašytojų sąrašą. Lietuvoje su Vaičiulaičio kūryba skaitytojai pirmąsyk supažindinti tik 1980 m. A. Zalatoriaus „XX amžiaus lietuvių novelėje“, tuo tarpu išeivijoje rašytojo kūryba nuolat įkvėpdavo literatūros tyrinėtojus rimtiems studijiniams straipsniams. Ilgai netilo ginčai, kuriai literatūros krypčiai priskirti Vaičiulaitį. Prieškariu jis laikytas estetu, jam bandyta lipinti neoromantiko etiketė, su kuria rašytoją sietų gamtos reiškinių metaforiški atspindžiai konfliktų pilname žmonių pasaulyje, gamtinių simbolių naudojimas mėginant perteikti veikėjų psichologiją, nuotaikų pokyčius. Jo kūryboje matyti ir impresionistinio pasakojimo (kuriam būdinga savita stilistinių priemonių raiška, pastovūs siužetiniai modeliai) laisva variacija. Pats rašytojas mąstė apie dinamiškojo modernistinio futurizmo ir tradicinio realizmo sankirtas, savo literatūrologiniuose svarstymuose numatydamas magiškojo realizmo galimybę. Straipsnyje aptariamas Vaičiulaičio apsakymų ir romano „Valentina“ meninis savitumas, atkreipiamas dėmesys į kelionių apybraižų rinkinius „Nuo Sirakūzų lig Šiaurės elnio“, „Italijos vaizdai“, kurie šiandien galėtų būti skaitomi kaip klasikiniai šio žanro pavyzdžiai.

ENThe Article which honours the 10th death anniversary of poet Antanas Vaičiulaitis, takes a closer look at what creations of this author are topical and valuable today. Vaičiulaitis for a long time is no longer an unexpected phenomenon: his prose is included into school curriculum, students of Lithuanian language use his critique, in Frankfurt Book Fair 2002 he was included in the list of authors to be translated whose works are the best representations of Lithuania. Lithuanian readers for the first time were able to get acquainted with Vaičiulaitis works in 1980 in A. Zalatorius book “In Lithuanian Short Story of the 20th century”, whereas in exile the works of this author were a constant inspiration for literary researchers for serious articles. There were a lot of discussions about what literary trend Vaičiulaitis represented. Before war he was considered as an aesthete, some saw him as a new-romanticist and this could be illustrated by metaphorical highlights of natural phenomenon in a very conflicted human world, the use of nature symbols while trying to picture psychology of the characters and changes of mood. Free variation of impressionist story telling is also present in his writings (which could be characterized by distinctive expression of stylistic means, constant plot models). The author itself contemplated about the crossing of dynamic modern futurism and traditional realism, foreseeing the possibility of magic realism in his literature contemplations. This article analyses artistic peculiarity of Vaičiulaitis’s short stories and novel “Valentina”, pays attention to collections of travel essays “From Sirkūzai to Northern deer”, “Images of Italy”, which today could be read as classical examples of the genre.