Politinis subjektas istorijos mokyme

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Politinis subjektas istorijos mokyme
In the Book:
Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 107-140
Keywords:
LT
Istorijos mokymas; Istorijos vadovėliai; Lietuvos istorija; Politikos subjektas; Politinis subjektas; Švietimas.
EN
Education; History education; History textbooks; Political entity; Political subjects; The history of Lithuania.
Summary / Abstract:

LTIstorijos mokymą galima analizuoti kaip vieną iš valstybės įgyvendinamos istorijos politikos vykdymo krypčių. Valstybės istorinės politikos analizė leidžia ieškoti atsakymo į klausimą – kokį pasakojimą apie save plėtoja pati valstybė? Šiame straipsnyje analizuojami skirtingais istoriniais laikotarpiais parašyti istorijos vadovėliai, kurių turinyje siekiama lokalizuoti politinį subjektą. Pastarąjį šimtmetį Lietuvos istorija buvo palenkiama skirtingoms istorijos paradigmoms, kurios turėjo skirtingą siužeto struktūrą. Tautinė istorijos paradigma istorijos subjektu laiko tautą kaip vieningą ir organišką darinį, o svarbiausia istorijos varomąja jėga pripažįstama šios tautos vystymosi ir išlikimo istorija. Marksistinė istorijos perspektyva ieško pasikartojimų, transformacijos, o istorijos tikslas – pereiti iš tradicinės į modernią visuomenę, kurioje išnyksta klasės. Liberaliosios istorijos tikslas – pereiti iš kolektyvinės į individualią socialinę organizaciją, o pagrindinis veikėjas – žmogus arba jų suma, žmonija. Vadovaujantis istorijos, kaip siužetą turinčio pasakojimo, kurio plėtojimas priklauso nuo suvokimo paradigmos, koncepcija straipsnyje analizuojamas politinis subjektas trimis Lietuvos istorijos mokymo laikotarpiais – tarpukariu, sovietmečiu ir posovietiniame istorijos mokyme. Nustačius kiekvienos istorijos siužetą – jos ištakas bei tikslą, galima atsakyti ir į klausimą, ką kiekviena jų siūlo laikyti politikos subjektu. Šiuo tyrimu nebuvo siekiama atlikti nuoseklią istorijos mokymo analizę, bet greičiau nustatyti istorijos mokymo siūlomus istorijos siužetus ir juose lokalizuoti politinį subjektą.

ENThe learning of history can be analysed as one of the directions in the history politics implemented by the state. The analysis of the state historical politics enables to seek an answer to the following question: what is the narrative the state is creating about itself? This article analyses history textbooks written in various historical periods, the content of which seeks to localise the political subject. Over the last century, the history of Lithuania has had various historical paradigms with different structures of the plot. The national historical paradigm considered the nation to be a subject of history, i.e. a united and homogenous combination, and the history of development and survival of these nations has been considered to be the key engine of history. The Marxist historical perspective seeks for repetitions, transformations, and the aim of history is to move over from traditional to modern society with no classes. The aim of the history of liberalisation is to move over from collective to individual social organisation, and its main character is the man or the humankind. Based on the concept of history as a narrative with a plot the development of which depends on the paradigm of perception, the article analyses the political subject existing in three periods of teaching of history of Lithuania – the interwar period, the Soviet period and the post-Soviet period. Having defined the plot of each history, its origins and aims, the question as to what subject each history offers can be answered. This research did not aim to conduct a thorough study of history learning, but to identify history plots offered by history learning and localise a political subject within these plots.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41062
Updated:
2013-04-29 00:52:48
Metrics:
Views: 35
Export: