After the Bologna process: new developments in university education of police officers

LTThe article strives to disclose the higher police education in Lithuania. Higher education can best assist police, in their great social work, by working with them to design, develop, deliver and evaluate full-fledged philosophies of police education. In management education in particular, this relies on the development, or at least the articulation, of normative and interrelated models of society and its police, and on the identification of empirically justifiable dispositions for practice and methods for teaching. It should be stated that university education has become the advantage of servants of law enforcement: possessing a higher qualification of education, a law enforcement officer can better adapt in his/her workplace.

ENPolicijos pareigūnų profesinė kompetencija tapo ypač aktuali Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir įsiliejus į Šengeno erdvę. Lietuva skatinama vadovautis šių institucijų rekomendacijomis parinkti optimalias policijos rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kryptis. Policijos mokymo ir lavinimo klausimas tapo ypač aktualus prasidėjus Bolonijos procesui, siekiant sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę Europoje. Šalys, šio proceso dalyvės, atsižvelgdamos į Bolonijos proceso reikalavimus, savo veiklą skyrė galimybių, modernizuoti policijos rengimo sistemas, paieškai. Tik nuo tinkamai parengto policijos personalo priklauso šalies visos teisėtvarkos politikos sėkmė. Policijos personalo kokybė labai priklauso nuo pasirinktos rengimo strategijos. Tampa akivaizdu, kad universitetinis išsilavinimas tapo policijos pareigūno privalumas: turėdamas aukštesnį išsilavinimo cenzą, pareigūnas galėjo geriau adaptuotis policijos ir piliečių santykiuose, kurie tapo atviresni ir keliantys abipusį pasitikėjimą. Tai siejasi su pasikeitusiomis nusikaltimų tendencijomis, jaunesnių ir žiauresnių nusikaltėlių gausėjimu, grupuočių valdomų narkotikų platinimo sudėtingų tinklų atsiradimu, teroristinių išpuolių ir tarptautinio nusikalstamumo bei nusikaltimų, vykdomų panaudojant sudėtines technologijas, išplitimu. Piliečiai iš policijos tarnybų reikalauja daugiau įvairesnių nusikalstamumo prevencijos paslaugų, didesnės atskaitomybės ir efektyvaus darbo. Pertvarkymai policijos pareigūnų rengime šalyje sudarė prielaidas kryptingai plėtoti pareigūnų tęstinio mokymo strategiją, sustiprino aukštojo policijos mokslo lygmenį.Šiame straipsnyje policijos pareigūnų rengimo problemos Lietuvoje nagrinėtos, atskleidžiant policijos personalo rengimo vadybinius aspektus, bei kompetencijų lavinimo problemas. Straipsnyje pagrindžiama nuostata, kad, rengiant šiuolaikinės policijos pareigūnus, nepakanka vien tik profesinio mokymo, formuojančio specialiuosius įgūdžius, o būtina jiems suteikti galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Konstatuotina, kad racionalus policijos įgūdžių mokymo formavimas universitete atsispindės šiuolaikinės policijos darbe, pagrįstu žinių stiprinimu ir savo profesinės veiklos gilesniu suvokimu. Ieškant policijos pareigūnų rengimo procese bendrų sąlyčio taškų, galinčių tapti vienijančia policijos rengimą grandimi, manoma, jog svarbiausiu analizuojamu aspektu turėtų tapti mokymo programų turinio klausimas, nuo kurio priklausytų bendros kompetencijos pareigūno išugdymas. Straipsnyje siekiama išryškinti universitetinio lavinimo svarbą rengiant policijos pareigūnus Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete. Straipsnyje nagrinėjami Bolonijos proceso įtakoti pokyčiai universitetiniame profesionalių policijos pareigūnų lavinime, dermė su pareigūnų rengimo programa, atlikta mokslinės literatūros analizė. Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir kitų šalių tyrėjų nuostatos apie policijos rengimo sistemas bei tam įtakos turinčius veiksnius. Konstatuotina, kad universitetinis išsilavinimas tampa būsimojo policijos pareigūno privalumu, kadangi Mykolo Romerio universitetas rengia policijos pareigūną, atitinkantį naujosios viešosios vadybos standartus.