Problem werbunku do wojska polskiego (Polnische Wehrmacht) w Wilnie (1916-1917)

LT1915 m. rudenį Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo okupuoti vokiečių ir frontas stabilizavosi ties linija Ryga – Daugpilis – Baranovičiai – Pinskas – Černovicai. Karinė administracija buvo tiesiogiai pavaldi Rytų fronto vadovybei (gen. Paulius Hindenburgas, nuo 1916 m. rugpjūčio Bavarijos kunigaikštis Leopoldas). Ekonominė ir politinė situacija čia buvo žymiai blogesnė negu Lenkijos Karalystėje, bet koks susisiekimas su kuria buvo griežtai kontroliuojamas. Vokiečiai rėmė lietuvius ir baltarusius taip mėgindami silpninti lenkų įtaką. 1616 m. lapkričio 5 d. deklaracija apie nepriklausomos Lenkijos atkūrimą susilaukė atgarsio LDK. Iškilo tų teritorijų priklausomybės klausimas. Lenkų aktyvistai ėmėsi veiksmų galimam prisijungimui prie naujosios Lenkijos. Vokiečiai ėmė organizuoti vadinamąją „Lenkijos kariuomenę“ (Polnische Wehrmacht). Lenkai pabandė akciją išplėsti ir Rytų pakraščiuose. Formaliai ir vokiečiai su tuo sutiko. Publikuojamame dokumente atsispindi lenkų savanorių telkimo Vilniuje 1916 m. gruodį ir pirmaisiais 1917 m. mėnesiais aplinkybės ir eiga. Dokumento autorius – žinomas visuomenės ir politinis veikėjas Vaclavas Gizbertas-Studnickis (Wacław Gizbert-Studnicki), dirbęs Vilniaus archyvuose. Jis priskiriamas nuosaikiesiems nacionalistams, bet lenkų nepriklausomybininkų veikloje Vilniuje buvo labai aktyvus. Nuo 1916 m. rudens iki 1917 m. pavasario jis buvo Legionų, vėliau Lenkijos armijos organizatorius ir propaguotojas. Tais reikalais palaikė ryšius su broliu Vladislovu ir kitais politikais bei kariškiais Varšuvoje. Skelbiamas dokumentas buvo siunčiamas į Galiciją informuoti lenkų politikus Vienoje apie padėtį Vilnijoje.

ENIn autumn 1915, Vilnius and the region of Vilnius were occupied by Germans and the front stabilised along the line Riga – Daugpilis – Baranovičiai – Pinsk – Chernivtsi. The military administration was directly subject to the heads of the Eastern Front (General Paul Hindenburg). The economic and political situation in these regions was worse than in the Kingdom of Poland, and any contacts with the latter were strictly controlled. Germans supported Lithuanians and Belarusians thus aiming to weaken the Polish influence. On 5 November 1916, the declaration on the restoration of independent Poland was announced. The question on the dependence of these territories emerged. Polish activists initiated actions aimed at possible annexation to the new Poland. Germans started organising the so-called “Polish army” (Polnische Wehrmacht). Poles tried to initiate a campaign in eastern territories. Germans officially agreed with that. The published document reflects the circumstances and the process of voluntary support of the Poles in December 1916 and the first months of 1917. The author of the documents is a well-known political figure Wacław Gizbert-Studnicki, who had worked in Vilnius archives. He is considered a moderate nationalist who was an active figure in Poles activities in Vilnius. From autumn 1916 to spring 1917, he was the organiser and later the promoter of the Polish army. Seeking the above aims, he maintained relations with his brother Wladislaw and other politicians and military men in Warsaw. The published document was sent to Galicia to inform Polish politicians in Wien on the situation in Vilnius.