Juliusz Bardach, Statuty litewskie a prawo rzymskie, Ośrodek Badań nad Tradycją Antyczną w Polsce i Europie Środkowo-Wschodniej
LTRecenzijoje aptariama 1999 m. išleista J. Bardacho knyga „Statuty litewskie a prawo rzymskie. Ośrodek badań nad tradycją Antyczną w Polsce i Europie Środkowo-Wschodniej“. Knygoje yra analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė (LDK) statutai romėniškos teisės ištakų kontekste. Tyrimas užpildo LDK teisės ir politinės istorijos spragas, sukuria pagrindą LDK valdžios institucijų teisinės sistemos analizei. I skyriuje J. Bardachas analizuoja Pirmojo Lietuvos statuto priėmimo istorines, socialines, politines aplinkybes ir teisinę genezę, svarsto kodifikacijos sąvokos turinį. II skyriuje nagrinėja romanizacijos problemą Antrajame Lietuvos Statute. Aiškina recepcijos termino prasmę ir atkreipia dėmesį į pasitaikančius termino vartosenos niuansus teisės bei istorijos moksluose. Romos teisės recepcijai LDK susiklostė kur kas palankesnės sąlygos nei Lenkijoje. Renesanso ir Humanizmo idėjos lėmė, jog būtent Romos teisė tapo Lietuvos valstybės teisiniu pagrindu. III skyriuje yra aptariamas Trečiasis Lietuvos statutas, jo įtaka kaimyninių valstybių teisės raidai ir likimas po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo. XVIII a. Europoje plėtojosi teisės kodifikavimo idėjos, jos buvo aktualios ir Lenkijos bei Lietuvos valstybėje, tačiau LDK XVIII a. ir toliau buvo remiamasi Trečiuoju Lietuvos Statutu ir priešinamasi naujoms teisės kodifikavimo inciatyvoms. 1790 m. Ketverių metų seimas parengė civilinės teisės kodifikavimo projektą. 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos projektą. Paskutinė knygos dalis – priedas: Antrojo Lietuvos Statuto teisinių paragrafų pavadinimų rusėnų ir lotynų kalbomis lyginimas su Justiciano kodeksu.
